Estija numušė droną, Rumunija delsia

2026 m. gegužės 19 d. NATO naikintuvai virš Estijos numušė droną — tai pirmas toks perėmimas šalies istorijoje (Polsat News). Tą pačią naktį Rusijos dronai smogė Ukrainos Izmailo uostui, esančiam kitame Dunojaus krante nuo Rumunijos. Rumunija pakėlė du F-16 naikintuvus, radarais sekė ataką ir išsiuntė perspėjimus gyventojams (Hotnews). Ugnies neatidarė. Prieš penkias dienas Latvijos vyriausybė žlugo po to, kai šalies teritorijoje nukritę dronai atvėrė kritines oro gynybos spragas (Le Monde). Viena sąjunga, ta pati grėsmė, penkios skirtingos reakcijos.

Taikos meto dangui bendrų taisyklių nėra

NATO neturi vieningo taikos meto protokolo, kada ir kaip numušinėti dronus. Įslaptintos įsitraukimo taisyklės taikomos tik NATO pavaldžioms pajėgoms ir pirmenybę teikia deeskalacijai, o ne kinetiniam atsakui. Nacionalinės ginkluotosios pajėgos, veikiančios savo šalies teritorijoje, į NATO vadovavimo grandinę nepatenka, todėl kiekviena valstybė turi priimti savo teisinį pagrindą dronams numušti. Dauguma to dar nepadarė.

Rumunija rodo, kaip ši spraga atrodo praktiškai. Bukareštas 2025 m. priėmė įstatymus dėl bepiločių orlaivių numušimo, o gegužės 15 d. leido pilotams šaudyti į Rusijos orlaivius, įskrendančius į Rumunijos oro erdvę. Po keturių dienų F-16 naikintuvai buvo pakelti, bet grįžo neatidarę ugnies. Nuo 2022 m. Rumunijos oro erdvę pažeidė mažiausiai 66 Rusijos dronai. Nė vienas jų nebuvo numuštas. Gegužės 13 d. B9 viršūnių susitikime, kuriame Rytų NATO narės koordinuoja saugumo politiką, sąjungininkai klausė Rumunijos kodėl. Atsakymo negavo.

Tame pačiame susitikime NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė pripažino kaštų disproporciją: „Negalime toliau numušinėti 20 000 dolerių kainuojančių dronų 3 ar 4 mln. dolerių kainuojančiomis raketomis“. 2025 m. rugsėjį, po dronų įskridimo į Lenkijos oro erdvę, pradėta operacija „Eastern Sentry“ suteikia integruotą stebėjimą, bet nesuteikia bendro leidimo atidengti ugnį.

Penkios šalys, penki skaičiavimai

Slovakijoje prezidentas Peteris Pelegrinis pareikalavo skubiai priimti teisės aktus, leidžiančius kariuomenei taikos metu perimti dronus, ir paragino įtvirtinti teisinę „grėsmės būseną“ tarp taikos ir karo. Premjeras Robertas Ficas atsisakė šaukti saugumo tarybą, teigdamas, kad tam nėra poreikio. Iš Maskvos jis buvo grįžęs likus dviem dienoms iki dronų smūgių taikiniams, esantiems už kelių dešimčių kilometrų nuo Slovakijos kaimų.

Vengrija dronų gynybą pavertė diplomatiniu svertu. Peterio Magyaro vyriausybė išpuolius netoli Užkarpatės susiejo su 11 punktų reikalavimų paketu dėl tautinių mažumų teisių Ukrainoje, gynybinį bendradarbiavimą darydama priklausomą nuo Kyjivo elgesio su etniniais vengrais, skelbia „Euronews“.

Bulgarija pasirašė bendrą B9 deklaraciją, bet į susitikimą atsiuntė tik savo ambasadorių prie NATO — žemiausio lygio atstovavimą iš visų devynių narių. Po kelių dienų Sofija atsisakė paremti Specialųjį tribunolą dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kartu su Vengrija, Slovakija bei Malta susilaikė (BNR).

Lenkija kuria savarankišką pajėgumą. Jos „Shield East“ įtvirtinimų programa apima 260 km rytinės sienos ruožą ir integruotas kovos su dronais sistemas (Lenkijos gynybos ministerija), užuot laukus, kol NATO susitars dėl bendrų taisyklių.

Ko B9 susitikimas nedavė

Bendra susitikimo deklaracija Rusiją pavadino „reikšmingiausia, ilgalaike ir tiesiogine grėsme“ ir įsipareigojo iki 2035 m. siekti 5 % BVP gynybos išlaidų lygio (NATO). Tačiau joje neatsirado nei privalomų kovos su dronais pajėgumų tikslų, nei bendrų įsitraukimo taisyklių.

Kol tokių taisyklių nėra, Rusija gali kartoti tą patį testą. Latvijoje krito vyriausybė. Slovakijoje išryškėjo skilimas valdžios viršuje. Rumunija toleravo oro erdvės pažeidimus neatidengdama ugnies. Vengrija derėjosi. Bulgarija tylėjo. Lenkija statė įtvirtinimus. Rusijos dronų kampanija kaip tik ir skirta tokiai fragmentacijai kurti. Kol kas ji veikia.