Estijoje sumažėjo JAV pajėgos

Spraga jau matoma. Estijoje tebėra JAV rotacinės pajėgos, dislokuojamos ciklais, o ne nuolat, tačiau ERR praneša, kad neseniai maždaug 500–700 karių siekusi grupė sumažėjo iki mažiau nei 100. Kitas dalinys numatomas 2026 m. vasarą ir, pagal dabartinį planą, turėtų likti tik iki 2026 m. pabaigos. Talinui tai reiškia ne tęstinumą, o neaiškų signalą ten, kur reikia aiškaus grafiko.

Atsargesnė išvada tokia: Amerika iš Estijos neišėjo. Nė vienas įvardytas Pentagono pareigūnas viešai nepasakė, kad rotacija Estijoje baigiama, o tas pats ERR tekstas judėjimą sieja su platesniu rotacijos ciklu, apimančiu ir Lenkiją. Tačiau atgrasymas remiasi tuo, ką priešininkas mato ir kuo sąjungininkai gali remtis. Rotacija gali formaliai tęstis, bet jos politinis signalas silpnėti.

Nuo 2022 m. NATO rytiniame flange laiko aštuonias daugianacionalines kovines grupes, o JAV Kongreso tyrimų tarnyba CRS priešakines pajėgas apibūdina kaip maždaug 10 000 karių kontingentą, kurį krizės atveju turėtų sustiprinti didesnės pajėgos (NATO, CRS). Šie sluoksniai svarbūs: jie išsklaido sąjungininkų pajėgas žemėlapyje ir suteikia vadams atramos tašką. Tačiau jie neatsako į siauresnį Estijos klausimą: ar JAV kariai šalyje yra nuolat taip, kad bet koks puolimas iš karto įtrauktų Vašingtoną?

Talinui trūksta aiškumo ir dėl ginkluotės. Gynybos ministras Hanno Pevkuras ir JAV ambasados laikinasis reikalų patikėtinis nepateikė vėluojančių JAV pristatymų grafiko, o amerikiečių pusė kalbėjo veikiau apie didesnę sąjungininkų naštos dalį, ne apie konkrečias garantijas Estijai, rašo ERR estų kalba. Estija nori amerikietiško tikrumo. Vašingtonas prašo europiečių įrodyti, kad flango gynyba nėra vien JAV paslauga.

Lenkija nori tvirtesnio inkaro

Lenkija Estijos padėtį skaito kaip įspėjimą, o ne kaip įrodymą, kad JAV traukiasi iš Baltijos regiono. Lenkijos prezidento ministras Marcinas Przydaczas RMF24 sakė, kad Varšuva siekia daugiau JAV karių ir nori amerikiečių buvimą pakeisti iš rotacinio į nuolatinį. Nacionalinio saugumo biuro atstovas Bartoszas Grodeckis TVN24 pateikė praktinę šios idėjos pusę: nuolatinei bazei reikėtų infrastruktūros, finansavimo ir specialaus įstatymo statyboms paspartinti.

Būtent šį skirtumą Estijos situacija išryškino. Rotacija gyvena kalendoriuje ir gali sumažėti be išsamaus viešo paaiškinimo. Nuolatinė bazė sukuria kelius, būstą, sutartis, vietos priklausomybę ir politinę kainą. Lenkija Vašingtonui siūlo apčiuopiamus dalykus: žemę, pinigus, statybas ir greitesnius leidimus. Estija laukia skaičiaus, datos ir tiekimo grandinės.

Europa stato aplink spragą

Baltijos valstybės nepanikuoja. Jos bando sumažinti regiono priklausomybę nuo amerikietiško neapibrėžtumo. Latvija šį darbą perkelia į vadovavimo ir pirkimų koordinavimą per Vokietijos ir Nyderlandų korpuso struktūrą, praneša Sargs.lv. Lietuvos ir Estijos konservatorių lyderiai tą patį nerimą nunešė į JAV politiką, ragindami respublikonus remti nuolatinį brigados dydžio amerikiečių buvimą regione, rašo LRT English.

Didžiausią europietišką pažadą duoda Vokietija. Kancleris Friedrichas Merzas Baltijos šalių lyderiams sakė, kad jų saugumas yra Vokietijos saugumas, o Berlynas šią žinią susiejo su Lietuvoje dislokuojama brigada, kuri iki 2027 m. pabaigos turėtų pasiekti visišką operacinį pajėgumą, nurodė Vokietijos vyriausybė. Prezidentas Gitanas Nausėda Vokietijos dislokavimą yra apibūdinęs kaip Baltijos atgrasymo sustiprinimą, o „Euronews“ tai vertino kaip aiškiausią fizinį Europos atsaką į neapibrėžtumą dėl Vašingtono.

Juda ir vadovavimo grandinė. Valgoje Vokietijos ir Nyderlandų korpusas perėmė atsakomybę už NATO sausumos pajėgų vadovavimą Estijoje ir Latvijoje, o Borisas Pistorius šį žingsnį pristatė kaip įrodymą, kad Europa prisiima daugiau atsakomybės, pranešė „Daily Finland“. „Defence Network“ šį vaidmenį apibūdina kaip pratybų planavimą, pastiprinimo integravimą ir gebėjimą vadovauti maždaug 50 000 karių.

Tai reali pažanga, bet ne pakaitalas. Vadovavimo struktūros, pratybos ir pastiprinimo planai padeda pajėgoms atvykti greičiau ir veikti darniau. Jie nesukuria tokio pat politinio trigerio kaip Estijoje jau stovintys JAV kariai. Vokietija gali sustiprinti Europos gynybą. Viena pati ji negali atkartoti žinutės, kad bet koks smūgis Estijai iš karto paliestų amerikiečių karius vietoje.

Išvada siauresnė nei kalbos apie palikimą, bet svarbesnė už įprastą rotacijos atnaujinimą. Estija nepateikė įrodymų, kad JAV formaliai traukiasi. Ji parodė atgrasymo spragą, sudarytą iš viešai neįvardytų įsipareigojimų: dabar sumažėjusio JAV buvimo, nepaskelbto kitos rotacijos dydžio, neaiškaus tęstinumo po 2026 m. ir vėluojančių amerikietiškų ginklų be datų. Europa šią erdvę pildo Vokietijos baze Lietuvoje, Vokietijos ir Nyderlandų vadovavimo struktūra, Lenkijos siekiu įtvirtinti nuolatinį JAV buvimą ir Baltijos šalių politiniu spaudimu. Kol Vašingtonas neįvardys pajėgų dydžio, grafiko ir pristatymų kelio, šios pastangos spragą mažins. Jos jos neužvers.