ES patvirtino €2.9bn Vokietijos pramonei

Slovakijos vienintelei aliuminio lydyklai „Slovalco“ vyriausybė neseniai pažadėjo beveik 470 mln. € iki 2030 m. elektros išlaidoms dengti ir krosnims išlaikyti veikiančioms (Denník E). Tai pristatyta kaip išskirtinis gelbėjimo sprendimas. Netrukus Vokietija iš Briuselio gavo leidimą kur kas didesnei schemai.

Liepos 8 d. Europos Komisija patvirtino Berlyno elektros kainos kompensavimo programos išplėtimą. Pagal ją daug energijos vartojančioms gamykloms grąžinama dalis anglies dioksido kainos, kurią elektros gamintojai perkelia į elektros tarifus. Paramos dabar galės prašyti apie 20 naujų sektorių, nuo stiklo pramonės iki baterijų gamybos, o jau remiamiems gavėjams kompensuojama dalis šiek tiek padidės (Spiegel, BBH Blog). Tai antras išplėtimas per kelias savaites: birželį Briuselis taip pat leido Vokietijai šią kompensaciją derinti su atskira pramoninės elektros programa, dėl ko biudžeto sąnaudos padidės maždaug 1 mlrd. € (Zeit).

ES teisė čia nepažeista. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnis draudžia valstybės subsidijas, suteikiančias vienos šalies įmonėms nesąžiningą pranašumą, bet numato išimtis, kai parama padeda išvengti didesnės žalos, pavyzdžiui, gamyklų išsikėlimo iš Europos dėl anglies dioksido kainos. Tuo pagrindu Komisija Vokietijos schemą ir patvirtino. Klausimas ne teisėtumas, o tai, kas nutinka, kai tas pats taisyklių rinkinys taikomas labai skirtingo pajėgumo nacionaliniams biudžetams.

Kaip anglies dioksido kaina skaldo bendrąją rinką

Mechanizmas gana tiesus. Pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą elektros gamintojai perka leidimus teršti. Šią kainą jie įskaičiuoja į elektros tarifus. Daug elektros vartojančios gamyklos moka daugiau net tada, kai pačios tiesiogiai neteršia. Valstybės iš tų leidimų aukcionų surenka milijardus ir dalį pajamų gali grąžinti savo pramonei kaip kompensaciją.

Būtent grąžinama dalis ima skirti rinką. Vokietija 2026 m. pramoninės elektros kompensacijoms planuoja skirti 2,9 mlrd. €, apie 67 % numatomų 4,3 mlrd. € pajamų iš apyvartinių taršos leidimų aukcionų (Ariadne). Prancūzija tam pačiam tikslui skyrė 44 % aukcionų pajamų, Belgija – 33 %, Slovakija – maždaug 5 % (Aktuality). Formali galimybė ta pati visoms vyriausybėms. Praktikoje Vokietijos didelė gamybos bazė sukuria didesnį aukcionų pajamų fondą, o biudžetas leidžia didžiąją jo dalį panaudoti pramonei. Valstybė, kuri jau daug skolinasi kasdienėms išlaidoms dengti, tokios erdvės neturi, net jei taisyklės leidžia elgtis taip pat.

Gamyklos, kurios pajunta skirtumą

Skirtumas matomas konkrečių įmonių lygiu. Rumunijoje „Dacia“ vadovas sakė, kad šalyje pramoninės energijos kaina didžiausia Europoje, o kaštų neapibrėžtumą siejo su 64 % investicijų kritimu ir beveik tūkstančiu mažiau darbuotojų per vienus metus (Ziarul Financiar). Lenkijoje didžiausiems pramonės vartotojams bendra energijos kaina siekia apie 170 EUR/MWh, maždaug 45 % daugiau nei ES vidurkis, rodo pramonės vertinimai, perspėjantys apie milijardais zlotų skaičiuojamus metinius gamybos praradimus (WP).

Šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai. Nėra viešo duomenų rinkinio, kuris parodytų, kiek iš tikrųjų moka subsidijuojama Vokietijos stiklo gamykla ar nekompensuojama Lenkijos plieno įmonė, įskaičiavus visą nacionalinę paramą, mokesčius, tinklo tarifus ir kainų apsidraudimo sutartis. Eurostatas skelbia ne buitinių vartotojų elektros kainas, bet galutinę sąskaitą lemia keli nacionalinės paramos sluoksniai, kurių viena lentelė neapima.

Vis dėlto kryptis aiški. Sveikesnius biudžetus turinčios valstybės gali perimti didesnę žaliosios pertvarkos kainos dalį iš savo pramonės. Didelius deficitus turinčios šalys to padaryti negali: Rumunijos deficitas 2024 m. siekė 9,3 % BVP, skelbia HotNews. Komisija bendrosios rinkos formaliai nesugriovė. Tačiau patvirtindama tokio masto nacionalinę paramą be bendro apsaugos pagrindo ji žaliąją pertvarką paverčia ne tik pramonės efektyvumo, bet ir valstybės finansų išbandymu. Slovakijos lydykla gavo gelbėjimosi ratą. Gamykloms valstybėse narėse, kurios tokių čekių išrašyti negali, Komisija alternatyvos kol kas nepasiūlė.