ES tvirtina deportacijų centrus be šeimininkų

Nė viena trečioji šalis kol kas nesutiko priimti ES grąžinimo centro. Tai pagrindinė kliūtis naujajam Grąžinimo reglamentui, kuriam Europos Parlamentas pritarė birželio 17 d. Reglamentas pirmą kartą suteiktų valstybėms narėms teisinį pagrindą steigti išsiuntimo infrastruktūrą už ES teritorijos ribų (European Parliament, DW).

Devyniolika ES vadovų pasirašė laišką, raginantį Europos Komisiją greitai paremti tokius centrus, taip pat ir ES lėšomis (Statsministeriet). Teigiama, kad Austrija, Danija, Graikija ir Nyderlandai jau vertina galimas vietas. ES Taryba, kurioje nacionalinės vyriausybės kartu priima teisės aktus, dar turi formaliai pritarti reglamentui. Tačiau tikrąją derybinę galią turi ne Briuselis, o valstybė, kuri sutiktų savo teritorijoje laikyti išsiunčiamus žmones. Tokios valstybės kol kas nėra.

Kodėl dauguma išsiuntimo sprendimų lieka popieriuje

Reglamento šalininkai remiasi realia problema. Pasak Europos Parlamento pranešėjo Maliko Azmanio, tik apie 28 % ES priimtų grąžinimo sprendimų baigiasi faktiniu asmens išvykimu (EP interview). Naujos taisyklės sukurtų visoje ES galiojantį Europos grąžinimo orderį ir leistų žmones perkelti į sulaikymo centrus už ES sienų.

Vis dėlto pagrindinės nesėkmingų išsiuntimų priežastys menkai susijusios su tuo, kur žmogus laikomas. Kilmės valstybės neišduoda kelionės dokumentų. Konsulatai vilkina procedūras. Įsikiša teismai. Europos kolegijos analizėje pagrindine kliūtimi įvardytas kilmės šalių bendradarbiavimas ir jų pasirengimas priimti grąžinamus asmenis (College of Europe). Parlamentas gali patvirtinti instrumentą. Jis negali priversti trečiosios šalies priimti centro ar kilmės valstybės susigrąžinti savo piliečių.

Italija pabandė. Grąžinti penki žmonės

Italija — vienintelė vyriausybė, praktiškai išbandžiusi panašų modelį. Du centrai Albanijoje, vienas tapatybės nustatymui Šendžine, kitas sulaikymui Džaderyje, veikia pagal Italijos teisę. 2024 m. pabaigoje teismams atmetus pirmuosius sulaikymo sprendimus, Roma nuo prieglobsčio prašymų nagrinėjimo užsienyje perėjo prie žmonių, kuriems jau nurodyta išvykti, laikymo (EFE).

Rezultatai kol kas menki. „Internazionale“, remdamasis „Altreconomia“ gautais dokumentais, pranešė, kad tiesiai iš Albanijos į Egiptą grąžinti penki migrantai. Kiti į Albaniją perkelti asmenys galiausiai atsidūrė Italijoje. To paties tyrimo duomenimis, pirmosiomis Džaderio centro veiklos dienomis užfiksuoti 54 incidentai, pareikalavę skubiosios pagalbos tarnybų reakcijos (Internazionale).

Teisinis klausimas atskiras ir dar neišspręstas. Remiantis ECRE/ELENA apžvalga, Albanijos modelį nagrinės ES Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-706/25 ir C-707/25; jose bus vertinama, ar tokie centrai dera su ES prieglobsčio teise (ECRE/ELENA). Džordža Meloni teigia, kad Europos Parlamento balsavimas patvirtina jos kryptį (La Nación). Teismai dėl to dar nepasisakė.

Kova dėl finansavimo ir teisių klausimas

Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis įvardijo konkrečiausią grafiką: susitarimai iki 2026 m. pabaigos, centrai nuo 2027 m. (Le Monde). Vokietija, nors prisijungė prie darbo grupės dėl galimų centrų vietų, devyniolikos vadovų laiško nepasirašė (EUobserver).

Prancūzija ir Ispanija negali vienos sustabdyti reglamento, nes jis priimamas kvalifikuota balsų dauguma: reikia valstybių ir gyventojų dalies daugumos, todėl viena šalis veto teisės neturi. Tačiau Emanuelis Makronas pareiškė, kad Prancūzija priešinsis centrų finansavimui iš ES biudžeto, o Pedras Sanchezas pavadino juos neveiksmingais ir kenkiančiais santykiams su tranzito šalimis, nuo kurių Europa priklauso migracijos valdyme (Euronews, El País). Jie įstatymo nesužlugdys. Bet gali apsunkinti jo finansavimą ir politinę gynybą.

Reglamentas taip pat panaikina vieną saugiklį: skundai dėl išsiuntimo automatiškai nebestabdytų grąžinimo, o teisėjai kiekvienu atveju spręstų atskirai (European Parliament, Politis). JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras įspėjo, kad vyriausybės negali perduoti atsakomybės kitur, jei žmogus sulaikomas neteisėtai arba jam neužtikrinama veiksminga apeliacija (European Times). „Amnesty“ atkreipė dėmesį į riziką laikyti žmones šalyse, su kuriomis jie neturi ryšių ir kuriose gali neturėti prieigos prie advokatų (Amnesty).

Parlamentas patvirtino teisinį karkasą. Taryba dar turi jam pritarti. Priimanti šalis dar turi atsirasti. Liuksemburgo ir Strasbūro teismai dar turės pasakyti, ar ES teisių apsauga lydi žmogų ir už ES sienos. Politinis postūmis akivaizdus, bet praktiniai atsakymai dar nepateikti.