ES perveda 1,4 mlrd. €, rezervų neliečia

Europos Komisija rugpjūčio 5 d. pranešė Ukrainai pervedusi 1,4 mlrd. € pelno, gauto iš įšaldytų Rusijos centrinio banko aktyvų (Europos Komisija, Reuters). Juda ne patys rezervai, o jų uždirbtos pajamos. Būtent ši skirtis leidžia ES rasti pinigų Ukrainai ir kartu rodo, kodėl priemonė išlieka ribota.

Kaip įšaldyti aktyvai virsta pinigų srautu

Po 2022 m. Rusijos invazijos ES įšaldžius Rusijos centrinio banko aktyvus, obligacijų atkarpos ir kiti mokėjimai nenustojo plaukę. Jie tiesiog nebegalėjo būti pervesti Maskvai. Šie pinigų srautai kaupėsi centriniuose vertybinių popierių depozitoriumuose, t. y. institucijose, kurios saugo vertybinius popierius ir vykdo atsiskaitymus, o laikomi pinigai tuo metu uždirbo palūkanas.

2024 m. Taryba, kurioje ES vyriausybės derasi ir balsuoja dėl teisės aktų, nusprendė po įšaldymo susidariusį pelną atskirti Ukrainos naudai, neliečiant pagrindinės rezervų sumos (EUR-Lex, The Brussels Times). G7 pozicija tokia pati: patys rezervai turi likti imobilizuoti, kol Rusija nutrauks agresiją ir atlygins padarytą žalą (G7 Apulijos komunikatas). Penktasis pervedimas remiasi ta pačia logika.

Ne ginklų pirkimas, o paskolų aptarnavimas

Iš pirmo žvilgsnio tokia suma gali atrodyti kaip naujas karinės paramos paketas. Tačiau beveik visi pinigai nukreipiami į paskolų grąžinimo mechanizmą. Komisijos teigimu, 95 % lėšų padės Ukrainai aptarnauti ES ir G7 paskolas pagal 45 mlrd. € vertės Neeilinių pajamų spartinimo planą. Tik 5 % pervedama per Europos taikos priemonę, nebiudžetinį ES instrumentą karinei paramai finansuoti (Europos Komisija, Euronews).

Šis paskirstymas politiškai svarbus. Vengrija ne kartą blokavo arba vilkino mokėjimus per Europos taikos priemonę. Beveik viską nukreipus per paskolų kanalą, išvengiama šio ginčo (Onet/Politico). Kartu tai reiškia, kad ši dalis daugiausia dengia skolą. Tiesioginėms karinėms reikmėms skirti pinigai — atskiri 3,47 mlrd. € dronams, raketoms, oro gynybai ir naikintuvams — buvo išmokėti liepos 30 d. pagal kitą programą (Europos Komisija).

Teisinė rizika gula Belgijai

Mechanizmas veikia tol, kol Rusijos rezervai lieka įšaldyti ir uždirba pajamas. Abi sąlygos rizikingos, o didžioji rizikos dalis koncentruota Belgijoje, kur „Euroclear“ laiko daugumą imobilizuotų aktyvų.

Maskvos teismas įpareigojo „Euroclear“ sumokėti Rusijos centriniam bankui apie 200 mlrd. €. „Euroclear“ teigia sprendimą skųsianti. Europoje jis nevykdytinas, tačiau Maskvai suteikia teisinį pretekstą imtis atsakomųjų veiksmų prieš Rusijoje dar likusį Vakarų turtą (Washington Post, The Brussels Times). Rusijos investuotojai atskirai pateikė arbitražo ieškinių tiesiogiai prieš Belgiją (21news, Le Monde).

Belgijos padėtis išryškina ir politinę skirtį ES viduje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys po Rusijos smūgio Kyjivui, per kurį apgadinta Lietuvos ambasada, pareikalavo Rusijos kompensacijos ir paragino kurti tarptautinius žalos fiksavimo mechanizmus (Delfi). Europarlamentaras Petras Auštrevičius pelno, bet ne pačių rezervų naudojimą yra pavadinęs politine nesėkme (Friends of Europe). Lenkijos žiniasklaidoje ši dalis vertinama kaip naudingas minimumas, bet ne visas atsakymas (Rzeczpospolita). Vokietijoje ji aprašoma kaip įprastos palūkanų pajamos; Berlynas viešai neragina konfiskuoti pagrindinės sumos (Spiegel).

Komisijos duomenimis, imobilizuoti Rusijos aktyvai iš viso sugeneravo 8 mlrd. € nenumatyto pelno. Tačiau ji nėra paskelbusi bendros apskaitos, kurioje būtų aiškiai matyti, kiek pajamų gauta, kiek pervesta, kiek įsipareigota skirti ir kiek faktiškai pasiekė Ukrainą (Europos Komisija). Vyriausybės kol kas vengia konfiskuoti pačius rezervus, nes baiminasi ieškinių dėl valstybės imuniteto, atsakomųjų veiksmų prieš Vakarų bendrovių turtą Rusijoje ir rizikos, kad ne Vakarų centriniai bankai iš naujo įvertins, ar verta laikyti rezervus euro zonos infrastruktūroje. Todėl Europos Vadovų Taryba, kurioje valstybių ir vyriausybių vadovai nustato ES politinę kryptį, renkasi teisiškai atsargesnį kelią: naudoti pelną, palikti rezervus įšaldytus ir didelę teisinės rizikos dalį palikti Belgijai. Nė vienas valstybės vadovas kol kas viešai nesiėmė iniciatyvos tai keisti.