ES skiria pasiuntinį spaudimui dėl Kipro

Tikimasi, kad Europos Komisija paskirs naują pasiuntinį Kipro klausimu, pakeisiantį kovą atsistatydinusį Johanesą Haną. Kipro prezidentas Nikas Christodulidis, paskyrimą aptaręs su Komisijos pirmininke Urzula fon der Lajen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonijumi Košta, sako, kad ES naujame procese vaidina „lemiamiausią vaidmenį“ (Cyprus Mail). Pats paskyrimas procedūrinis, tačiau jis atveria sunkesnį klausimą: ar ES gali savo ekonominį svorį paversti diplomatine įtaka ilgiausiai įšaldytame Europos konflikte.

Ką pasiuntinys gali ir ko negali

Pasiuntinys nebus tarpininkas. Derybų dėl sprendimo savininkės tebėra Jungtinės Tautos. JT pasiuntinė Marija Angela Holgin važinėja tarp Nikosijos, Ankaros, Atėnų ir Briuselio, rengdama galimą išplėstinį susitikimą liepos pabaigoje arba rugpjūtį (Yeni Safak). ES pasiuntinio užduotis kita — suderinti ES priemones su tuo, ką gali pagimdyti JT procesas.

ES kontroliuoja prieigą prie muitų sąjungos, kurios modernizavimo siekia Turkija, vizų liberalizavimo kriterijus, kuriuos nori įvykdyti Ankara, paramą Kipro turkų bendruomenei pagal Reglamentą 389/2006 ir prekybos taisykles per salą skiriančią liniją pagal Žaliosios linijos reglamentą. 2024 m. balandžio Europos Vadovų Taryba, kurioje valstybių ir vyriausybių vadovai nustato ES kryptį, ryšius su Turkija apibrėžė kaip „laipsniškus, proporcingus ir grįžtamus“ (European Council). Pasiuntinio darbas — padaryti, kad ši sąlygiškumo schema veiktų praktiškai, o ne liktų formuluote išvadose.

Pasiuntinio galimybes nulems vienas institucinis niuansas. Komisijos remiamas pasiuntinys koordinuotų Komisijos turimus įrankius: prekybos sąlygas, paramą, reguliavimo standartus. Visavertis ES specialusis įgaliotinis, Tarybos skiriamas pagal ES sutartis, turėtų platesnį politinį mandatą. Nuo pasirinkto formato priklausys, kiek realaus sverto šis postas turės.

Kur svertas silpsta

Turkija atmeta pradinę prielaidą. Užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas birželio 15 d. Holgin pareiškė, kad Ankara remia dviejų valstybių sprendimą ir reikalauja Kipro turkams suverenios lygybės (Yeni Safak). Tai tiesiogiai kertasi su ilgalaikiu JT modeliu, numatančiu vieną suvienytą valstybę su dviem savivaldos zonomis ir bendra federaline valdžia — graikų kipriečių ir turkų kipriečių. Ankara nepripažįsta Kipro Respublikos ir salą laiko nuolatine kliūtimi ES ir Turkijos santykiuose (CER, Commission Turkey Report 2025).

Kipro turkų lyderis Tufanas Erhiurmanas brėžia kitą ribą. Jis palankiai vertina ES pagalbą per prekybą, paramą ir reguliavimą, tačiau teigia, kad ES negali sėdėti prie derybų stalo, nes Kipras jau yra valstybė narė, todėl Briuselis — proceso šalis, o ne neutralus tarpininkas (Politis).

Trečioji kliūtis — pačios ES viduje. Muitų sąjungos modernizavimui ir vizų liberalizavimui Turkijai reikia plataus valstybių narių pritarimo, o svarbiose srityse — vienbalsiškumo, todėl blokuoti gali viena sostinė. Prancūzija atsargi dėl Turkijos piliečių bevizio režimo. Vokietijai svarbūs darbiniai santykiai su Turkija migracijos ir NATO bendradarbiavimo klausimais, todėl Berlynas vargu ar remtų vien Kipro interesais paremtą eskalavimą, kuris tuos santykius gadintų (Tagesschau). Kiekviena sostinė pasiuntinį remia dėl savų priežasčių. Kiekviena parama turi savo ribą.

Kodėl Nikosija nori įtraukti Briuselį

Christodulidžio argumentas paprastas: tik Briuselis gali Kipro pažangą susieti su nauda, kurios Turkija iš tikrųjų siekia. JT gali sukviesti derybas, bet negali Ankarai pasiūlyti bevizio režimo ar geresnės prieigos prie prekybos.

Laikas Nikosijai palankus ir dėl platesnio poslinkio. Kipras sparčiai sustiprino savo saugumo profilį: pranešama apie pajėgų statuso susitarimą su Prancūzija ir JAV investicijas į Pafoso oro bazę (Robert Schuman Foundation, Diplomat Magazine). Didėjanti karinė salos vertė suteikia Nikosijai daugiau svorio prašant ES rimčiau vertinti jos diplomatinius prioritetus. Pasiuntinys — institucinė šio projekto dalis.

Ankstesni pavyzdžiai verčia neskubėti su išvadomis. ES dialogas tarp Serbijos ir Kosovo 2013 m. davė susitarimą, kuris iki šiol įgyvendintas ne iki galo. ES specialusis įgaliotinis Bosnijoje veikia jau daug metų, o Europos Parlamentas įspėja, kad obstrukcija tebestabdo reformas (European Parliament). ES pasiuntiniai gali sudėlioti susitarimų architektūrą. Priversti jos laikytis — visai kitas darbas.

Pasiuntinys gali išlaikyti Kiprą Briuselio darbotvarkėje ir neleisti ES bei Turkijos santykių normalizavimui atitrūkti nuo Kipro sąlygų. Jei valstybės narės leis Turkijos klausimams judėti pirmyn be reikšmingų nuolaidų dėl Kipro, pasiuntinys liks koordinatoriumi be sverto — padėtyje, kurią Briuselis jau yra patyręs.