ES pradeda Ukrainos stojimo derybas

ES birželio 15 d. Liuksemburge oficialiai pradės stojimo derybas su Ukraina, atverdama kelią, kurį Vengrija blokavo beveik dvejus metus. Ceremonija turėtų rodyti vienybę. Tačiau bent keturiose sostinėse darbas vyksta tyliau: vyriausybės skaičiuoja išlaidas, rengia žemės ūkio apsaugos priemones ir procesinius stabdžius procedūrai, kuriai kiekviename etape reikia vienbalsio pritarimo.

Ką atveria birželio 15-oji

Tarpvyriausybinė konferencija, kurioje visos 27 ES vyriausybės derasi kaip viena pusė su kandidate, pradės pirmąjį derybų bloką: teismų reformą, pagrindines teises ir finansų kontrolę. Tai vartai į visą procesą. Šis blokas atidaromas pirmas ir uždaromas paskutinis (Europos Komisija, New Union Post).

Ukraina iki 2025 m. rugsėjo rekordiškai greitai baigė atrankos etapą — diagnostinį patikrinimą, per kurį jos teisė lyginta su ES standartais (Europos Komisija). Vengrijos veto, panaikintas Kyjivui susitarus su Budapeštu dėl mažumų teisių Užkarpatėje, procesą buvo įšaldęs nuo 2024 m. (Tagesschau). Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonijus Košta dabar teigia, kad kai kurie skyriai galėtų būti atidaryti ir uždaryti beveik vienu metu, nes Ukraina didelę teisės derinimo dalį atliko laukdama politinio leidimo judėti toliau (Euronews).

Koštos optimizmą riboja pati ES procedūra: kiekvienam kitam žingsniui reikia vienbalsiškumo. Likę penki derybų blokai, kiekvieno skyriaus uždarymas, kiekviena teisinės valstybės peržiūra priklausys nuo visų 27 vyriausybių pritarimo.

Biudžetas ir žemės ūkis

Gilesnis ginčas — dėl pinigų. Lygiagrečiai deramasi dėl kito septynerių metų ES biudžeto, 2028–2034 m., o Ukrainos narystė pakeistų jo paskirstymo logiką.

Vokietijos metinės įmokos galėtų didėti 75–80 % — nuo maždaug 27,4 mlrd. € iki beveik 50 mlrd. €, kaip nurodo pačios Vokietijos ambasadorius ES (Brussels Signal). Prancūzijos Senatas skaičiuoja, kad šalies mokėjimai šokteltų nuo 26 mlrd. € iki 42 mlrd. € (Prancūzijos Senatas). Rytų Europos valstybės baiminasi ne didesnių sąskaitų, o mažesnių įplaukų: Rumunija vadovauja 16 šalių koalicijai, siekiančiai apsaugoti struktūrinių fondų lėšas nuo nukreipimo Ukrainai (Curs de Guvernare).

Žemės ūkis šį ginčą dar labiau aštrina. Ukraina pagal dirbamos žemės plotą taptų didžiausia ES žemės ūkio valstybe. Lenkijos ūkininkai jau išsiderėjo laikinus Ukrainos grūdų ir paukštienos embargus. Bendros žemės ūkio politikos, didžiulės ES subsidijų sistemos ūkiams, pertvarkymas, Italijos skaičiavimais, šiai šaliai galėtų kainuoti apie 9 mlrd. € (La Verità).

Vis dėlto pasipriešinimas nevienodas. Birželio 4 d. Prancūzijos „Jeunes Agriculteurs“ (JA), pagrindinė jaunųjų ūkininkų sąjunga ir įtakinga lobistinė organizacija, iš kurios tikėtasi kietos opozicijos Ukrainos narystei, vienbalsiai patvirtino Ukrainai palankios krypties ataskaitą. Sąlyga viena: Kyjivas privalo visiškai suderinti gamybos ir aplinkos standartus su ES dar prieš atveriant žemės ūkio skyrius. JA skaičiuoja, kad griežtas suderinimas Prancūzijos gamintojus apsaugos geriau nei tiesioginis blokavimas. Europoje žemės ūkio gynyba pamažu juda nuo blokados prie sąlyginės integracijos.

Kiekviena sostinė susikūrė savo stabdį

Prancūzija ir Vokietija birželio 5 d. Tivato Vakarų Balkanų viršūnių susitikime pristatė „laipsniškos integracijos“ modelį: kandidatėms būtų suteikiama prieiga prie rinkos be visų narystės teisių (Euronews). Prezidentas Emanuelis Makronas birželio 7 d. šią idėją pakartojo Eliziejaus rūmuose. Italijos užsienio reikalų ministras Antonijus Tajanis tvirtina, kad Juodkalnija ir Albanija turėtų judėti į priekį anksčiau už Kyjivą (Il Tempo). Donaldo Tusko vyriausybė Lenkijoje remia stojimą, bet reikalauja ilgų pereinamųjų laikotarpių žemės ūkiui (Wprost). Opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) eina dar toliau: paramą sieja su tuo, kaip Ukraina spręs Voluinės žudynių istorinį klausimą (Rzeczpospolita).

Kartu šios pozicijos sudaro išskaidytą stabdymo sistemą. Jos nekontroliuoja viena sostinė, bet būtent ji lems, kokiu greičiu Ukraina judės per 33 derybinius skyrius.

Daugiau kaip 40 mln. gyventojų iki karo turėjusi Ukraina pakeistų ir balsų svorį Taryboje, kur valstybės narės priima ES teisės aktus, ir vietų paskirstymą Europos Parlamente. Pačios Komisijos dokumentas dėl institucinių reformų prieš plėtrą, iš pradžių planuotas 2025 m. pabaigai, vis dar nepaskelbtas (New Union Post). Jeigu prireiktų keisti sutartis, jas turėtų ratifikuoti visi 27 nacionaliniai parlamentai, galbūt ir rinkėjai Prancūzijos bei Airijos referendumuose.

Ukraina siekia derybas užbaigti iki 2028 m. pabaigos. Kroatijai, naujausiai ES narei, prireikė daugiau kaip penkerių metų. Birželio 15-oji atsako į lengviausią klausimą: ar derybos gali prasidėti. Kas prisiims jų kainą ir kaip narystė pakeis kiekvienos šalies ūkininkų, mokesčių mokėtojų bei biudžeto gavėjų padėtį, lieka atvira.