ES palieka 3 valandų kompensaciją

Vasaros skrydį Europoje užsisakantis keleivis netrukus gali aiškiau matyti pradinę kainą. Tačiau ES nesutarė, kad kiekvienas lagaminas virš galvos esančioje bagažo lentynoje turi būti nemokamas. Ryškėjantis kompromisas palieka galioti trijų valandų vėlavimo kompensacijos taisyklę, o ginčą dėl bagažo perkelia į kainų skaidrumo lauką.

Šis klausimas keičia pusiausvyrą aplink Reglamentą Nr. 261 — ES teisės aktą, suteikiantį keleiviams teisę į kompensaciją dėl skrydžių vėlavimo ir atšaukimo. Reforma pradėta dar 2013 m. Europos Komisijos pasiūlymu ir tik dabar artėja prie galutinio patvirtinimo (Komisijos pasiūlymas, Parlamento byla). Prieš naujam aktui įsigaliojant, jam dar turi formaliai pritarti Europos Parlamentas ir Taryba, todėl dabartinės teisės kol kas lieka galioti (Reuters per Straits Times).

Keleiviams lieka trijų valandų taisyklė

Pagrindinė keleivių pergalė aiški: teisė į kompensaciją toliau atsiras skrydžiui į paskirties vietą pavėlavus bent tris valandas. Išlieka ir 250 €, 400 € bei 600 € kompensacijų pakopos, priklausančios nuo atstumo ir maršruto tipo (Deutschlandfunk, EU Perspectives).

Ši taisyklė atsirado ne vien iš įstatymo teksto. Ją suformavo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas tokiose bylose kaip „Sturgeon“ ir „Nelson“, ilgesnį vėlavimą prilyginęs atšaukimui, nes keleivio praradimas tas pats — laikas (Sturgeon, Nelson).

Oro bendrovės ir dalis vyriausybių siekė platesnės manevro erdvės: aukštesnių vėlavimo slenksčių, mažesnės finansinės rizikos ir mažiau automatinių pretenzijų. Europos Parlamentas aiškiai matomą vartotojo teisę pavertė riba, kurios neketino peržengti. „Reuters“ skelbė, kad Komisija buvo siūliusi keturių valandų slenkstį, o valstybės narės siekė 500 € viršutinės ribos, bet Taryba galiausiai grįžo arčiau dabartinio kompensavimo modelio (Reuters per Straits Times).

Panašu, kad derybų pabaigoje Vokietija ir Prancūzija padėjo atitraukti vyriausybes nuo griežtesnės, oro bendrovėms palankesnės pozicijos. Vokietijos žiniasklaida rašo, kad Berlynas ir Paryžius parėmė kompromisą, išlaikantį trijų valandų principą, nors Vokietijos ministerijos tą patį tekstą pristatė skirtingai: viena — kaip vartotojų apsaugą, kita — kaip teisinį aiškumą vežėjams (Zeit, Stern). Lenkijos pirmininkavimas atgaivino daugiau kaip dešimtmetį įstrigusią bylą, tačiau Parlamento svoris reiškė, kad bet koks atsitraukimas nuo populiarios teisės būtų tekęs pačioms vyriausybėms (Onet).

Susitarimas dėl bagažo silpnesnis

Rankinis bagažas — silpnesnė kompromiso dalis. Susitarimas, regis, apsaugotų mažą daiktą, telpantį po sėdyne; „El País“ nurodo 40 x 30 x 15 cm matmenis. Tačiau jis nesukuria bendros teisės kiekviename biliete nemokamai vežtis salono lagaminą, dedamą į viršutinę lentyną (El País).

Vietoj to oro bendrovės turėtų rodyti arba siūlyti numatytąją kainą, į kurią įtrauktas didesnis salono bagažas, kartu paliekant keleiviui galimybę jo atsisakyti ir rinktis pigesnį tarifą (Ara). Šis skirtumas paaiškina Ispanijos nepritarimą: Madridas gali sveikinti stipresnes teises dėl vėlavimų, bet kartu teigti, kad ES išvengė sunkesnio klausimo — ar protingo dydžio rankinis bagažas priklauso pagrindinei vežimo paslaugai.

Pranešama, kad Ispanija ir Latvija balsavo prieš susitarimą, nes jis negarantuoja nemokamo salono lagamino. Oro bendrovės tą patį kompromisą skaito kitaip: kaip galimybę toliau pardavinėti pigesnius tarifus be lagamino (Europa Press, Democrata).

Tikrasis ginčas — dėl pirmos kainos

Pigių skrydžių bendrovės savo bendrosios rinkos modelį sukūrė išskaidydamos paslaugas: maža pradinė bilieto kaina, o tada mokami pasirinkimai už bagažą, vietas, įlaipinimo korteles ar duomenų taisymą. Naujas požiūris šio modelio nepanaikina. Jis tik siekia, kad pirmoji keleivio matoma kaina būtų arčiau realios kelionės kainos, o tai svarbu lyginant Lisabonos, Varšuvos, Milano ar Amsterdamo skrydžius toje pačioje internetinėje rinkoje.

Italijos pavyzdys rodo tą pačią problemą kitu kampu. Ginčytas „Volotea“ atgaline data taikytas kuro mokestis, kaip pranešta, siekęs 6–14 € keleiviui už vieną skrydžio atkarpą iki jo sustabdymo nuo birželio 10 d., parodė, kaip greitai bilieto kaina praranda prasmę, kai papildomi kaštai atsiranda jau po pirkimo (QuiFinanza, Altroconsumo).

Oro bendrovės vis dar turi sąnaudų argumentą. Sektoriaus šaltiniai nurodo maždaug 8 mlrd. € metinę naštą pagal Reglamentą Nr. 261 ir perspėja, kad lengvesnis pretenzijų teikimas galėtų ją dar padidinti (Money.pl). Kompromisas į tai atsako kita logika: kai vežėjai keleiviams perkelia sutrikimų kaštus, keleiviams neturėtų reikėti teisinės ištvermės susigrąžinti jau priklausančius pinigus.

Galutinis tekstas vis dar svarbus. Pranešimuose skiriasi informacija, ar oro bendrovės pretenzijų dokumentus turės išsiųsti per 48, ar per 96 valandas, o dėl kai kurių tolimųjų skrydžių kompensavimo detalių tvirtas išvadas bus galima daryti tik priėmus aktą (EU Perspectives, Marketscreener). Toliau laukia formalus patvirtinimas. Po jo pagrindinis klausimas bus praktinis: ar oro bendrovės skaidrumą priims kaip naują minimalią ribą, ar tiesiog pridės dar vieną langą bilieto pirkimo kelyje.