ES riboja Graikijos ir Italijos paramą sąskaitoms

Graikija ir Italija paprašė ES leisti išleisti daugiau, nei numato sutartos biudžeto ribos, kad šią žiemą palengvintų gyventojų sąskaitų už energiją naštą. Po spalio 8 d. euro zonos finansų ministrų susitikimo Europos Komisija šiam prašymui prieštaravo (Reuters). Briuselis pritarė siauresnei išimčiai – papildomai erdvei investicijoms, kurios ateityje sumažintų iškastinio kuro importą. Bet kokia parama dabartinėms sąskaitoms vis tiek turi tilpti į kiekvienos šalies galiojančią išlaidų ribą.

Du laiškai, tas pats argumentas

Ministrai pirmininkai Kirjakas Micotakis ir Džordža Melonė abu parašė Europos Komisijos pirmininkei Urzulai fon der Lajen. Micotakio teigimu, jeigu dėl pabrangusios energijos Graikija surenka daugiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM, taikomo daugumai pirkinių), nei buvo numačiusi biudžete, dalį šių papildomų pajamų Atėnai turėtų galėti skirti laikinai ir tikslinei paramai, nepažeisdami išlaidų ribos (Graikijos ministro pirmininko puslapis). Jis paminėjo sunkumų patiriančius žvejus, tačiau nenurodė nei paramos kainos, nei jos skyrimo kriterijų.

Italijos finansų ministras Džankarlas Džordžetis pateikė panašų argumentą. Jo teigimu, Romos išlaidų tikslai buvo sutarti darant prielaidą, kad infliacija sieks 1,8 proc., o rugsėjį jos rodiklis buvo 4,1 proc. Jis nori, kad ES į šį skirtumą atsižvelgtų vertindama, ar Italija laikosi įsipareigojimų (Reuters). Roma jau svarstė, ar papildomas mokestines pajamas skirti paramai degalams (To Brief).

Ministrų spaudimo priežastis suprantama: rugsėjį energijos kainos euro zonoje buvo 18,8 proc. didesnės nei prieš metus (Eurostat). Tačiau šis rodiklis neparodo, kiek papildomo PVM surinko Atėnai ar kiek papildomos erdvės turi Roma. Nė viena vyriausybė šių duomenų nepaskelbė.

Už ekonomiką atsakingas Komisijos narys Valdis Dombrovskis atsakė, kad ES negali nuolat kurti naujų fiskalinio lankstumo formų, tačiau pridūrė, jog Komisija abu prašymus nagrinės atidžiau (ANSA).

Kodėl didesnės mokestinės pajamos nepadidina išlaidų ribos

ES biudžeto taisyklės riboja, kaip greitai gali augti „grynosios išlaidos“. Apytikriai tai valdžios sektoriaus išlaidos, atėmus palūkanų mokėjimus. Kiekviena šalis su ES Taryba, kurioje posėdžiauja valstybių narių finansų ministrai, susitaria dėl kelerių metų išlaidų plano.

Riba taikoma išlaidoms, todėl pajamos į skaičiavimą neįtraukiamos. Jei dėl pabrangusios energijos padidėja PVM įplaukos, išlaidų riba lieka tokia pati. Šia taisykle siekiama neleisti vienkartinėms papildomoms pajamoms virsti išlaidomis, kurios tęstųsi joms pasibaigus. Džordžečio argumentas – atvirkštinis: kai kainos kyla sparčiau, nei planuota, iš anksto nustatytu išlaidų planu galima nupirkti mažiau.

Vyriausybės vis tiek gali finansuoti paramą dėl energijos pabrangimo, tačiau lėšų turi rasti jau sutartame plane (Europos Komisijos tarnybų pažyma). Atėnai ir Roma turi dvi galimybes. Jei parama neviršys ribos, teks mažinti ar atidėti kitas biudžeto išlaidas. Jei ją viršys, reikės ES pritarimo, o lėšos veikiausiai būtų gautos papildomai skolinantis. Šią skolą vėliau grąžintų mokesčių mokėtojai.

Išimtis, kuriai Briuselis pritarė

Patvirtintas kelias – nacionalinė nukrypti leidžianti išlyga, pagal kurią šalis gali laikinai išleisti daugiau, nei numato sutartas planas. Rugpjūtį Europos Komisija išplėtė šios išlygos taikymą: papildomų lėšų galima skirti ne tik gynybai, bet ir projektams, kurie ilgam sumažina priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro (Komisijos gairės). Graikijai tinkamomis išlaidomis laikomos, pavyzdžiui, investicijos į šilumos siurblius (Komisijos rekomendacija Graikijai).

Papildoma erdvė nedidelė: per metus ji negali viršyti 0,3 proc. BVP, o 2026–2028 m. iš viso – 0,6 proc. BVP. BVP – bendrasis vidaus produktas, per metus ekonomikoje sukuriamos produkcijos vertė (Komisijos gairės).

Šias lėšas pirmiausia gautų namų ūkiai ir įmonės, galintys užsakyti šilumos siurblio įrengimą, taip pat darbus atliekantys montuotojai. Nuomininkui, šią žiemą susiduriančiam su didele sąskaita, tokia parama artimiausiu metu mažai padėtų.

Formalūs sprendimai dar nepriimti. Graikijos klausimas įtrauktas į šiandienos finansų ministrų susitikimo darbotvarkę; būtent ministrai priima galutinį sprendimą (ECOFIN darbotvarkė). Dėl Italijos Europos Komisija rekomendaciją pateikė spalio 8 d. (Komisijos rekomendacija Italijai), tad Roma vis dar laukia ES Tarybos sprendimo.

ES vadovai paramą dėl energijos kainų aptars 2026 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime (Antonijaus Kostos kvietimas). Kada Europos Komisija ir ES Taryba spręs dėl platesnių prašymų, dar nenustatyta. Kol kas Komisija pritarė papildomai erdvei tik reikalavimus atitinkančioms investicijoms į energetiką, o šiam sprendimui dar reikia oficialaus patvirtinimo. Nė viena vyriausybė negavo papildomos erdvės tiesioginei paramai už energiją, todėl bet kokia šią žiemą Atėnų ar Romos teikiama pagalba turės būti finansuojama iš lėšų, jau numatytų kitoms išlaidoms.