ES perka atramą Grenlandijoje

Urzula fon der Lajen savaitgalį atvyko į Grenlandiją su, kaip pranešama, 200 mln. € paketu 2026–2027 m. Jis skirtas palydoviniam ryšiui, povandeniniams kabeliams, duomenų centrams, atsinaujinančiajai energetikai ir ypatingos svarbos žaliavoms (EU Perspectives, Le Figaro). Vizitas surengtas po kelis mėnesius trukusių Donaldo Trumpo viešų pareiškimų apie salą, o fon der Lajen tai pavadino šeimos solidarumu (Brussels Times). Vis dėlto pats finansavimas rodo sudėtingesnį vaizdą nei vien solidarumo gestą.

Trys pinigų krepšeliai, vienas dar tik popieriuje

200 mln. € — naujos dvejų metų išlaidos. Jos papildys 225 mln. €, jau numatytus Grenlandijai pagal dabartinį ES biudžetą per Sąjungos finansavimo kanalą teritorijoms, susijusioms su valstybėmis narėmis, bet esančioms už ES ribų (EU-OCT Partnership).

Už šių dviejų sumų stovi trečia, didesnė. Europos Komisija kitame ilgalaikiame ES biudžete Grenlandijai pasiūlė skirti 530 mln. € 2028–2034 m. laikotarpiui (European Parliament Legislative Train, EUR-Lex COM(2025)599). Tam dar reikės vienbalsio visų 27 ES vyriausybių pritarimo. Sudėjus visas tris sumas, jos priartėja prie milijardo eurų. Tačiau tik pirmoji — naujas įsipareigojimas, antroji jau buvo suplanuota, o trečioji kol kas neegzistuoja kaip patvirtintos išlaidos.

ES už šiuos pinigus neperka mineralų. Ji perka sąlygas, kurioms susiklosčius galėtų atsirasti mineralų tiekimas, prieiga prie infrastruktūros ir politinis pasitikėjimas. Komisijos narys Jozefas Síkela Arkties forume tai suformulavo tiesiai: Europa siekia „stiprinti Arkties bendruomenių gebėjimą pačioms spręsti ir tuos sprendimus paremti investicijomis“ (IEU Monitoring).

Kodėl mineralai dar už metų

Grenlandijoje yra 25 iš 34 ypatingos svarbos žaliavų, kurias ES laiko strategiškai svarbiomis, tarp jų — retųjų žemių elementai, grafitas ir molibdenas (European Sustainable Energy Week). Popieriuje potencialas didelis. Tačiau „Wood Mackenzie“ perspėja, kad realybė kitokia: saloje neveikia nė viena retųjų žemių kasykla, o poliarinės sąlygos, infrastruktūros trūkumas ir reguliaciniai apribojimai reiškia, kad iki realios gavybos praeitų ne vieni metai (Wood Mackenzie). Šiuo metu Grenlandijoje veikia tik du kasybos projektai — anortozito ir aukso (CSIS).

Grenlandijos užsienio reikalų ministras Múte Bourupas Egede Europos Parlamento nariams sakė, kad maždaug 60 % Grenlandijos gelmių dar nesukartografuota, o 56 000 gyventojų turinti teritorija gyvena gyvenvietėse, kurių nejungia keliai. Jo žinutė Briuseliui buvo aiški: Europos investicijas turi lydėti Europos bendrovės, pasirengusios pirkti tai, ką Grenlandija išgaus. „Jeigu nėra Europos bendrovių, yra kitų susidomėjusiųjų“ (Demócrata).

Kvanefjeldo retųjų žemių telkinys parodo apribojimą iš pačios Grenlandijos pusės: projektą sustabdę teritorijos urano teisės aktai rodo, kad pasaulinė paklausa nepanaikina vietos aplinkosaugos teisės (Wood Mackenzie). Europos kasybos patikimumas taip pat tikrinamas ne Grenlandijoje. Švedijoje LKAB planuojama retųjų žemių kasykla prie Kirunos kelia grėsmę paskutiniam vienos samių bendruomenės elnių migracijos koridoriui ir dėl to sulaukia pakartotinės Jungtinių Tautų kritikos (SVT).

Atramos taškas, ne prieiga

Finansavimo vizitą lydėjo ir karinis signalas. Suomijos pajėgos prisijungė prie Danijos vadovaujamų pratybų „Arctic Endurance 26“, skirtų Grenlandijos gynybai, kartu su kariais iš Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų, Islandijos ir Belgijos (Yle). Šios pratybos anksčiau šiemet erzino Vašingtoną; Suomijos gynybos ministras jas vadino įprasta sąjungininkų veikla (Iltalehti). Kartu vizitas ir pratybos rodo Europos vyriausybių pastangą padaryti Grenlandiją sunkiau traktuojamą kaip Amerikos derybinį objektą.

Grenlandija nėra ES valstybė narė. Iš Europos Bendrijos ji pasitraukė 1985 m. po referendumo dėl žvejybos politikos. Tačiau grenlandai turi Danijos pilietybę, todėl yra ES piliečiai, o Danija lieka atsakinga už Grenlandijos gynybą Danijos Karalystės sudėtyje (European Parliament Think Tank, Verfassungsblog).

Briuselis gali finansuoti projektus, mažinti riziką investuotojams ir siūlyti infrastruktūros kryptis. Jis negali nurodyti, kaip Grenlandija turi naudoti savo išteklius. Iki fon der Lajen vizito viešai dar nebuvo paskelbta nei detali, kaip pranešama, 200 mln. € paketo išlaidų eilutė, nei lėšų išmokėjimo grafikas, nei viešųjų pirkimų taisyklės (European Commission Representation in Denmark). Deklaracija pasirašyta. Tačiau kol premjero Jenso Frederiko Nielseno vyriausybė nepriims projektų, leidimų ir pirkėjų Grenlandijai priimtinomis sąlygomis, Briuselis įsigijo vietą prie stalo, o ne prieigą prie salos išteklių.