€3 muitas sumažino Temu pirkimus

Prancūzų išlaidos „Temu“ nuo birželio iki liepos, pirmą mėnesį įsigaliojus naujoms ES muitų taisyklėms pigioms iš trečiųjų šalių siunčiamoms siuntoms, sumažėjo 32 % pagal vertę ir 50 % pagal kiekį. „Shein“ kritimas mažesnis: 16 % pagal vertę ir 15 % pagal kiekį. Skaičius pateikė pirkinių stebėjimo programėlė „Joko“, sekanti 1,5 mln. Prancūzijos vartotojų pirkimus (Le Figaro). „Temu“ nuosmukis buvo prasidėjęs dar iki muito įsigaliojimo, todėl naujas mokestis veikiau paspartino jau vykusį pokytį, o ne vienas pats jį sukėlė (E-commerce Nation).

Prancūzijos duomenys rodo pirkėjų reakciją. Mažiausiai šešių ES valstybių muitinės duomenys jau leidžia matyti ir kitą pusę — kaip taisyklė pakeitė pačių platformų bei pardavėjų elgesį.

Ką šis mokestis iš tikrųjų keičia

Iki liepos 1 d. iki 150 € vertės siuntos, tiesiogiai siunčiamos ES pirkėjams iš trečiųjų šalių, nebuvo apmokestinamos muitu. Ši išimtis panaikinta. Dabar ES taiko 3 € mokestį už kiekvieną prekių kategoriją mažos vertės siuntoje (Tarybos reglamentas (ES) 2026/382, HKTDC).

Mokestis skaičiuojamas ne už siuntą. Penki vienodi vieno pardavėjo marškinėliai laikomi viena kategorija: 3 €. Marškinėliai, telefono dėklas ir laikrodis — trys kategorijos, taigi 9 €. Šis muitas taikomas greta PVM, kuris tokiam importui galioja nuo 2021 m., ES panaikinus atskirą mažos vertės siuntų PVM išimtį (Ship24, CEC Spain).

Tokia konstrukcija labiausiai brangina mišrius krepšelius — būtent tą impulsyvų pirkimą, kurį skatina „Temu“ ir „AliExpress“. „Shein“, daugiausia parduodanti drabužius, natūraliai sugeneruoja mažiau skirtingų kategorijų turinčius užsakymus. Tai tikėtinas paaiškinimas, kodėl jos pardavimai laikėsi geriau, nors nė vienas šaltinis šios priežasties atskirai neišskiria.

Suomijos muitinės duomenys rodo, kaip greitai prisitaikė ir pirkėjai, ir pardavėjai. Apmokestinamų prekių kategorijų siuntose per mėnesį sumažėjo 66,5 %, tačiau pačių siuntų skaičius krito tik apie 20 % (Yrittäjät, Aamuset). Pirkėjai nenustojo užsisakinėti iš Kinijos. Jie ėmė jungti užsakymus taip, kad vienoje siuntoje būtų mažiau kategorijų ir mažesnis mokestis. Kitaip tariant, muitas pakeitė ne tik išlaidų dydį, bet ir patį apsipirkimo būdą.

Nuo smulkių siuntų prie konsoliduotų krovinių Lježe

Logistikos duomenys patvirtina tą patį modelį iš tiekimo pusės. Belgijos Lježo oro uoste, viename judriausių Europos elektroninės prekybos krovinių mazgų, siuntų srautai nuo birželio sumažėjo 41 %, o muitinės deklaracijų — 67 % (RTBF, Aviation Business News). Vis dėlto bendras krovinių tonažas per metus padidėjo 4 %, o daugiau kaip 150 € vertės siuntų apimtis išaugo 10 % (Breakbulk News). Prekės toliau keliauja į Europą. Tik jos vis dažniau atvyksta didesnėmis konsoliduotomis partijomis, o ne milijonais atskirų siuntinių tiesiai iki pirkėjų durų.

Platformos prisitaiko greitai. „AliExpress“ aktyviau siūlo rinkinius, mažinančius apmokestinamų kategorijų skaičių viename užsakyme. „Temu“ ir „Shein“ pirkėjus kreipia į „ES sandėlio“ pasirinkimus, kuriems šis mokestis netaikomas, nes jau ES viduje esančios prekės perparduodamos be importo muito (Business Insider Polska).

Kai pardavėjai muito nesurenka atsiskaitymo metu, pirkėją papildoma sąskaita pasiekia pristatymo metu: 3 € už kategoriją ir atskiras kurjerio administravimo mokestis. Toks smulkių mokesčių susidėjimas jau sukėlė skundų Airijoje (Extra.ie).

Kas laimi, kas moka ir kas toliau

Pirmieji pralaimėtojai — kainai jautrūs vartotojai, pirkdavę pigius mišrius užsakymus, ir platformos, kurių modelis tuo rėmėsi. Europos mažmenininkams ši taisyklė naudinga, nes mažėja ankstesnis Kinijos platformų kainos pranašumas. Teigiama, kad Belgija vien liepą iš naujojo muito surinko 42,5 mln. €, nors oficiali skaičiavimo metodika nepaskelbta (L'Avenir). Lietuvos muitinė čia pateikė reikalingą atsargumo ženklą: vieno mėnesio per mažai spręsti, ar tai ilgalaikis pokytis (LRT).

Tiesioginis smulkių siuntų kelias dėl naujo muito akivaizdžiai pabrango. Dabar klausimas tenka Europos muitinėms: ar jos pajėgs sukontroliuoti tų pačių prekių grįžimą per ES sandėlius, ar muito barjeras virs tiesiog nauju logistikos apvažiavimu?