Europai kasdien trūksta 1,3 SGD tanklaivio

Birželio pradžioje ES dujų saugyklos užpildytos maždaug 42 % pajėgumo — apie 14 procentinių punktų mažiau nei penkerių metų sezono vidurkis ir gerokai mažiau nei prieš metus fiksuoti 51 % (AGSI/GIE, WBJ). Šis atotrūkis svarbus todėl, kad Europa dabar turi papildyti atsargas žiemai, kartu konkuruodama dėl SGD — suskystintų gamtinių dujų, gabenamų tanklaiviais — pasaulinėje rinkoje, kurią spaudžia Artimųjų Rytų sutrikimai, griežtesnės sankcijos Rusijai ir stipri Azijos paklausa. Atsargų papildymo kaina guls ant valstybių biudžetų, daug energijos vartojančios pramonės ir galiausiai dalies namų ūkių, tačiau našta skirsis pagal šalį.

Neveikiantis sezoninis sandoris

Dujų saugojimas — sezoninis verslas. Įmonės perka dujas pavasarį, moka už jų laikymą saugyklose, o žiemą parduoda, kai kainos aukštesnės. Vasaros ir žiemos kainų skirtumas, vadinamas spredu, turi padengti šias sąnaudas. Kai skirtumas per mažas, įmonės delsia pildyti saugyklas. Būtent tai dabar ir vyksta.

ICIS skaičiuoja, kad dabartiniams lėtiems įleidimo tempams nesikeičiant, Europa iki lapkričio pasiektų tik apie 73 % saugyklų užpildymo. Norint pasiekti 90 % — teisinį tikslą, nustatytą ES dujų saugyklų reglamente (EUR-Lex) — įleidimas turėtų padidėti maždaug 4 mlrd. kub. m per mėnesį, arba apie 1,3 papildomo SGD krovinio kasdien.

Briuselis jau rodo lankstumą. Europos Komisija nurodo, kad atnaujintas reglamentas valstybėms narėms suteikia dviejų mėnesių langą — nuo spalio iki gruodžio — pasiekti 90 % tikslą, o pareigūnai ne kartą minėjo 80 % kaip pakankamą žiemos saugumui. Šis 80 % lygis — praktinė komforto riba, skirta išvengti 2022 m. pasikartojusio paniško pirkimo, tuomet pakėlusio kainas iki rekordų.

Spaudimas iš abiejų pusių

Išorinė pasiūlos padėtis reiškia, kad net 80 % pasiekti pigiai bus sunkiau. TEA vertinimu, Artimųjų Rytų konfliktas iki 2030 m. iš pasaulinės SGD pasiūlos pašalino maždaug 120 mlrd. kub. m, nes eksporto infrastruktūrai padaryta žala ir laivybos trikdžiai atitolina naujus pajėgumus (Energy Connects, Baltic Exchange). ES įstatymas dėl rusiškų dujų atsisakymo nuo 2026 m. balandžio 25 d. uždraudė trumpalaikes rusiškų SGD sutartis, birželį taikant apribojimus ir vamzdynų sutartims, o visos ilgalaikės rusiškų dujų sutartys turi baigtis iki 2027 m. pabaigos (S&P Global). Atsisakydama šių sutarčių Europa kartu praranda galimybę rusiškas dujas naudoti kaip greitą atsargų trūkumo lopymą.

Kai Azijos pirkėjai už lanksčius SGD krovinius moka daugiau, Europa turi kelti orientacinę kainą Nyderlandų TTF prekybos taške, pagal kurį formuojasi Europos didmeninė dujų kaina, kad pritrauktų tanklaivius. Birželio pradžioje TTF kaina siekė apie 50 €/MWh (Berliner Zeitung), o Ispanijos MIBGAS kitos dienos kaina buvo panaši — 48,80 €/MWh (MIBGAS). ES energetikos reguliuotoja ACER įspėjo, kad norint užpildyti saugyklas iki 90 %, SGD importas turėtų būti maždaug 13 % didesnis nei 2025 m. (MondoVisione).

Kas moka, priklauso nuo valstybės

ES vidurkis paslepia ryškius nacionalinius skirtumus. Nyderlandų saugyklos birželio 1 d. buvo užpildytos vos 16,1 % (Energievergelijk), o Ispanijos pakartotinio dujinimo terminalai — 72 % (Europa Press). Vokietijos saugyklos siekė 34–35 %, maždaug 20 punktų mažiau nei įprasta šiuo metų laiku (NDR).

Vyriausybės kišasi, bet renkasi visiškai skirtingus fiskalinius instrumentus. Vokietija 2026 m. sausio 1 d. panaikino saugyklų mokestį ir finansavimą perkėlė į federalinį biudžetą, todėl saugumo atsargas dabar dengia mokesčių mokėtojai, o ne dujų vartotojai (FGS). Nyderlandai valstybinei EBN numatė 20 mlrd. € paskolų priemonę, kad ši galėtų įsikišti sustojus komerciniam saugyklų pildymui (DutchNews). Vengrijoje fiksuotų kainų sistema verčia valstybės valdomą MVM sugerti didesnes importo sąnaudas tol, kol vyriausybė nuspręs kitaip — tai fiskalinis amortizatorius, veikiantis tik tol, kol biudžetas jį atlaiko (HVG).

Daug energijos vartojanti pramonė smūgį pajunta greičiausiai. BASF vadovas perspėjo, kad Europos dujų kainas dabar struktūriškai lemia pasaulinės SGD rinkos, o ne vamzdynų sutartys (Zeit). Namų ūkius poveikis pasiekia vėliau — per sutarčių atnaujinimo ciklus ir nacionalinę politiką. Ispanijoje kanalas eina per elektros rinką: kai dujinės elektrinės nustato ribinę elektros kainą, t. y. paskutinio paklausai patenkinti reikalingo elektros vieneto kainą, didmeninės dujų sąnaudos tiesiogiai persiduoda į gyventojų sąskaitas. Ispanijos reguliuojamas PVPC elektros tarifas gegužę padidėjo 15 % (OCU).

Laimėtojai — SGD tiekėjai, lanksčių krovinių savininkai ir saugyklų operatoriai, galintys parduoti Europai tada, kai jai reikia skubiai. Pralaimėtojai telkiasi tarp pasaulinėje rinkoje konkuruojančių pramonės vartotojų ir vyriausybių, kurių biudžetai dengia skirtumą tarp rinkos kainos ir to, ką rinkėjai pasirengę mokėti. Europa šią žiemą tikriausiai išvengs fizinio dujų trūkumo. Brangiausia bus ne pati dujų molekulė, o saugumo kaina — ir klausimas, ar mažiau turtingos valstybės narės gali ją finansuoti taip pat kaip Vokietija ar Nyderlandai.