Gynybos įmonių vadovai saugosi Rusijos grėsmių

Penkių Europos žvalgybos tarnybų pareigūnai „Financial Times“ teigė, kad Rusija aktyviau rengiasi nužudyti Europos gynybos įmonių vadovus ir aukšto rango darbuotojus. Apie tai spalio 11 d. paskelbtame tyrime rašė „Financial Times“. Įmonių vadovai sako, kad perspėjimai pakeitė jų saugumo priemones; tarp galimų taikinių, kaip teigiama, yra ir mažos dronų bei komponentų gamybos įmonės, ir didžiosios ginkluotės grupės. Vieši duomenys kol kas nerodo, kad dėl šių grėsmių būtų sulėtėjęs tiekimas Ukrainai.

Ką teigia perspėjimuose

Pareigūnai didelę dalį planavimo priskyrė GRU – Rusijos karinei žvalgybos tarnybai. Jų teigimu, planai apėmė kelias valstybes: vieni žmonės sekė taikinius, kiti rūpinosi logistika, treti turėjo įvykdyti išpuolį. Jei šis vertinimas teisingas, grėsmes sunkiau aptikti, nes kiekvienos šalies policija gali matyti tik atskirą, savaime nekaltai atrodantį plano fragmentą.

„Financial Times“ neįvardijo žvalgybos tarnybų ir nepaskelbė jų turimos informacijos. Vieno pareigūno teigimu, pati baimė tarnauja Maskvos tikslams: įmonės gali pradėti vengti bendradarbiauti su Ukraina, net jei joks išpuolis neįvyks.

Vokietijos vieši vertinimai aiškiausiai patvirtina, kad valdžia grėsmę laiko didele. Rugsėjo 2 d. rašytiniame atsakyme į parlamentinį paklausimą Berlynas grėsmes gynybos pramonei įvertino kaip dideles (Bundestago atsakymas). Atsakyme išskirtos su Ukraina bendradarbiaujančios įmonės, taip pat nurodyta, kad negalima atmesti išpuolių prieš pavienius jų vadovus.

Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybai BfV vadovaujantis Sinanas Selenas spalio 5 d. parlamento posėdyje perspėjo, kad Rusija pasirengusi vykdyti sabotažą ir žudynes (Bundestagas). Tai oficialus Vokietijos valdžios grėsmių vertinimas, bet jis nepatvirtina konkrečių „Financial Times“ aprašytų planų.

Ankstesnis planas ir šnipinėjimo byla

„Rheinmetall“, viena didžiausių Ukrainos ginkluotės tiekėjų, vadovauja Arminas Pappergeris. 2024 m. liepą JAV žiniasklaida pranešė apie žvalgybos duomenis, susijusius su Rusijos planu jį nužudyti. Berlynas sakė į šiuos pranešimus žiūrintis rimtai, o „Rheinmetall“ tiesiogiai nepatvirtino, kad toks planas egzistavo („Reuters“). Pappergeris „Financial Times“ sakė, kad dabar jį saugo policija ir privati apsauga.

Aiškiausi teisme patikrinti duomenys apie Rusijos žvalgybos domėjimąsi gynybos įmonių vadovais siejami su byla Bavarijoje. 2026 m. kovo 24 d. Vokietijos federalinė prokuratūra pranešė apie dviejų įtariamųjų, kaltinamų nuo 2025 m. gruodžio šnipinėjus užsienio žvalgybos tarnybai, sulaikymą (Vokietijos federalinė prokuratūra). Jų taikinys esą buvo asmuo, iš Vokietijos tiekęs dronus Ukrainai.

Vokietijos žiniasklaida šį asmenį įvardijo kaip dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovą Stefaną Thumanną. Nuo tada jis praleido kai kurias prekybos muges ir sustiprino apsaugą. Byla rodo, kad tiekėjas buvo sekamas, bet nepatvirtina rengto nužudymo. ZEIT pranešė, kad suėmimo orderiuose kaltinimo rengus pasikėsinimą nužudyti nėra (ZEIT).

Kas apmoka apsaugą

Įmonės pačios apmoka savo darbuotojų apsaugą, o mažiems tiekėjams šias išlaidas sunkiau padengti. Keli vadovai „Financial Times“ sakė, kad valdžios patarti per pastaruosius šešis mėnesius sustiprino asmeninę apsaugą. BfV paragino įmones samdyti privačias asmens apsaugos komandas („Financial Times“).

ES šioje srityje teikia mažai tiesioginės pagalbos. Europolas, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, gali analizuoti žvalgybos informaciją ir ja keistis tarp valstybių, tačiau asmenų apsauga ir suėmimai priklauso nacionalinėms institucijoms (EUR-Lex). Todėl kelių valstybių mastu organizuojamos grėsmės atveju įmonės turi kliautis kiekvienos šalies valdžios institucijomis atskirai.

Ši tvarka įmones veikia nevienodai. „Rheinmetall“ dydžio bendrovė gali skirti lėšų ryšiams su policija palaikyti ir privačiai apsaugai samdyti. Specializuotam dronų ar komponentų gamintojui tenka panašaus pobūdžio išlaidos, tačiau jo pajamos kur kas mažesnės; tuo pat metu tokios įmonės keliose šalyse pagamina didelę dalį Ukrainai tiekiamos Europos ginkluotės.

Vienas vadovas laikraščiui sakė, kad dėl Rusijos grėsmių viena bendrovė perkėlė gamybos vietą Vakarų Europoje. Jis neįvardijo nei įmonės, nei vietos, taip pat nepateikė duomenų, ar dėl to sumažėjo gamyba.

Vadovų teigimu, perspėjimai jau pakeitė jų keliones ir asmens apsaugą, o vienu neįvardytu atveju – ir gamybos vietą. Vieši duomenys kol kas nerodo, kad dėl šių grėsmių būtų prarasta ginkluotė ar komponentai arba sutrikęs jų tiekimas Ukrainai. Išsamiausius viešus perspėjimus paskelbė Berlynas, todėl Vokietija galėtų geriausiai pasakyti, ar koks nors incidentas sumažino gamybos apimtį. Viešai tokių duomenų ji nepateikė.