E3 skuba prie Ukrainos derybų

Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė rengia bendrą formatą, kuris turėtų užtikrinti Europos dalyvavimą galimose būsimose derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos, teigia Europos pareigūnai, kuriuos cituoja „The New York Times“. Tai kol kas ne taikos planas, o išankstinis pozicijų derinimas: Paryžius, Berlynas ir Londonas mėgina Europos sankcijas, finansinę paramą ir karinę pagalbą paversti diplomatiniu svoriu, kol Vašingtonas dar nenustatė proceso be jų.

Skubą lemia konkretus signalas iš Maskvos. Sergejus Lavrovas rugpjūčio 14 d. pareiškė, kad Rusija neatsisakytų susitikti su Donaldo Trampo pasiuntiniais Styvu Vitkofu ir Džaredu Kušneriu („Bloomberg“). JAV ir Rusijos kontaktų kanalas dabar atrodo realesnis nei bet kada nuo plataus masto invazijos pradžios. Jeigu derybos prasidėtų Vašingtono nustatytomis sąlygomis, europiečiai rizikuotų gauti rezultatus, kuriuos padėjo finansuoti, bet kurių formuoti negalėjo.

Ką E3 iš tikrųjų kontroliuoja

Trys vyriausybės turi realių svertų, tačiau dauguma jų įsijungtų po susitarimo, o ne pačiose derybose. ES sankcijoms Rusijai reikia vienbalsio sprendimo Taryboje, kur kiekviena valstybė narė turi veto teisę, todėl Vašingtonas ir Maskva gali kalbėti apie sankcijų švelninimą, bet negali panaikinti europinių priemonių (ES Taryba). Ukrainos kelias į ES taip pat reikalauja vienbalsio pritarimo pagal ES sutarties 49 straipsnį (EUR-Lex). Įšaldytas Rusijos turtas daugiausia laikomas Europos bankuose ir atsiskaitymo sistemose: Komisija rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad iš šio turto gautos pajamos finansavo dar 1,4 mlrd. € paramos Ukrainai (Europos Komisija).

Europa gali nekontroliuoti derybų kambario. Tačiau ji valdo kelis užraktus, be kurių galutinis susitarimas neveiktų.

Apėjimas apėjimo viduje

Gilesnė E3 problema ta, kad formatas, skirtas neleisti JAV ir Rusijai apeiti Europos, pats gali tapti Paryžiaus, Berlyno ir Londono būdu apeiti kitus europiečius. Pranešimuose minima trijų lygių struktūra: E3 kaip operacinis branduolys, Lenkija, Italija ir Šiaurės šalys kaip antrasis konsultacijų ratas, o ES institucijos įtraukiamos vėliau („The New York Times“, „European Pravda“). Konsultacijos nėra tas pats, kas sprendimo teisė.

Mandato klausimas kilo dar prieš pasirodant šiam formatui. Liepą buvę aukšti Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos pareigūnai slapta susitiko Vienoje, kaip pranešė „Bloomberg“. Nė viena vyriausybė šio susitikimo nepripažino oficialiu; Vokietijos užsienio reikalų ministerija, kaip teigiama, nurodė, kad bet kokie minimi kontaktai nebuvo vykdomi jos vardu („Berliner Zeitung“). Vis dėlto Viena grąžino pagrindinį karo meto principą: nieko apie Ukrainą be Ukrainos. E3 dabar turi šio principo laikytis, jei nori, kad jos koordinavimas atrodytų teisėtas, o ne uždaras.

Valstybės, kurioms tenka tiesioginė rizika, atsiduria antrajame rate arba apskritai už formato ribų. Lenkija, patirianti Rusijos hibridinį spaudimą ir priimanti svarbią NATO logistiką, E3 mandato nepatvirtino; viešojoje Varšuvos linijoje tebėra ginklavimasis ir JAV aljansas (Lenkijos ministro pirmininko kanceliarija). Rumunijai, kur dėl iš karo zonos atskridusių dronų prie Tulčios kilo F-16 naikintuvai („Agerpres“), bet kokios taikos sąlygos turi mažinti realų karinį pažeidžiamumą prie Juodosios jūros sienos. Suomijos prezidentas rugpjūčio 14 d. pabrėžė, kad Europa turėtų ruoštis Rusijai kaip ilgalaikei grėsmei net ir po galimų paliaubų (Suomijos vyriausybė).

Italija dar labiau išryškina teisėtumo problemą. Būdama G7 narė ir turėdama balsą kiekviename ES sankcijų sprendime, Roma gali priimti E3 kaip koordinavimo kanalą, bet ne kaip forumų, kuriuose Italija sprendžia kartu su kitais, pakaitalą („Adnkronos“, RBC Ukraine). Net pačioje E3 Jungtinė Karalystė, kaip pranešama, laikosi atsargiau nei Prancūzija, vengdama įtampos santykiuose su Trampu („European Pravda“).

Paskelbto E3 teksto nėra. Nei Vašingtonas, nei Maskva nėra sutikę suteikti Europai vietos prie derybų stalo. Trys sostinės kol kas užima pozicijas, o ne derasi. E3 gali pagrįstai siekti europinio balso derybose, kurios galėtų keisti žemyno saugumo tvarką. Tačiau ji negali patikimai teigti esanti tas balsas, jei mandatą formuojant nedalyvauja valstybės, kurioms tenka tiesioginė rizika.