Europos energijos priemoka viršija 100 mlrd. €

Danas Jorgensenas skaičiuoja, kad šiemet Europa už energiją sumokėjo daugiau kaip 100 mlrd. eurų papildomai, nors negavo nė vieno papildomo dujų ar naftos kiekio. Tai eurokomisaras energetikai pareiškė rugsėjo 29 d. Dubline (Europos Komisijos įrašas). Jis kalbėjo apie kainas, o ne apie trūkumą. Neformalus energetikos ministrų susitikimas baigėsi be bendros deklaracijos ir privalomų priemonių (Airijos pirmininkavimas ES Tarybai).

Šį skaičių pateikė pats Jorgensenas; jis apima ir naftą, ir dujas. Eurokomisaras nepaaiškino, kokias ankstesnes kainas ar importo apimtis įtraukė į skaičiavimą (RTÉ), todėl šį skaičių reikėtų vertinti kaip politinį vertinimą, o ne audituotą sąskaitą.

Dujų pakanka, bet jos brangesnės

Trūkumas reiškia, kad pirkėjai apskritai nebegali gauti dujų. Kainų šokas reiškia, kad dujos tiekiamos, bet už jas mokama daugiau. Europos pareigūnai apibūdina būtent antrąją padėtį. Rugsėjo 25 d. Europos Komisijos dujų koordinavimo grupė įvertino tiekimą kaip stabilų, nors saugyklose dujų buvo mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu (Europos Komisija).

Rugsėjo 27 d. ES dujų saugyklos buvo užpildytos 71,16 %, palyginti su 82,3 % prieš metus (GIE AGSI, APA). Mažesnės atsargos dar nereiškia, kad namai liks be dujų, nes saugyklos tėra vienas tiekimo šaltinis. Vokietijos tinklų reguliuotoja Bundesnetzagentur tiekimo sutrikimų riziką vertina kaip nedidelę: dujos ir toliau atkeliauja vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaiviais (DW).

Brangimą lemia konkurencija dėl tanklaivių krovinių. Sutrikimai Hormūzo sąsiaurio apylinkėse sumažino pasaulinę SGD pasiūlą, todėl Europos pirkėjai dėl kiekvieno likusio krovinio aktyviau varžosi su Azijos pirkėjais (Kolumbijos universitetas). Rugsėjo 29 d. TTF, Europos didmeninės prekybos dujomis kainų rodiklis, siekė apie 73 eurus už megavatvalandę. Iki karo eskalacijos vasario pabaigoje dujos kainavo apie 33 eurus („La Stampa“). Ši dujų kaina paaiškina tik dalį Jorgenseno įverčio, nes į jį įtraukta ir nafta.

Kam brangimas atsiliepia pirmiausia

Pirmiausia brangimą pajunta įmonės, perkančios dujas rinkos kainomis. Paskui jis persiduoda į elektros kainas: Europos didmeninėje elektros rinkoje visi tą valandą elektrą parduodantys gamintojai paprastai gauna kainą, kurią nustato brangiausia paklausai patenkinti reikalinga elektrinė. Dažnai tai būna dujomis kūrenama elektrinė (Kolumbijos universitetas). Dujoms brangstant, už tą pačią didesnę kainą parduodama ir į rinką tiekiama vėjo, saulės bei branduolinė elektra. Tiek ją apmoka pirkėjai.

Kaip greitai brangimas pasiekia namų ūkius, priklauso nuo jų sutarčių. Reguliuojami tarifai ir fiksuotos kainos sutartys poveikį atitolina iki jų peržiūros. Jorgensenas atkreipė dėmesį į beveik 50 mln. europiečių, kurie, jo teigimu, net ir įprastą žiemą negali tinkamai apšildyti savo būstų („Euronews“).

Kainos persiduoda ir per valstybių sienas, tačiau poveikis nevienodas. Italijos energetikos ministras Džilbertas Piketas Fratinas teigia, kad šaliai dujų pakanka, bet įspėja: Vokietijai pildant saugyklas gali padidėti išlaidos, kurias už dujas moka Italijos pramonė ir elektros gamintojai („Corriere“).

Mažinti pirkimus, bet nieko neįpareigoti

Vyriausybės gali sumažinti kainų spaudimą pirkdamos mažiau dujų, tačiau tuomet lieka mažesnė atsarga nenumatytiems atvejams. Europos Komisija buvo paprašiusi valstybių sušvelninti saugyklų pildymo reikalavimus, kad skubotas pirkimas dar labiau nepakeltų kainų. To Brief rašė, kad Nyderlandų ministrų kabinetas svarsto, kaip reaguoti į šį prašymą (To Brief). Rugsėjo 11 d. Nyderlandų vyriausybė pranešė sumažinusi šios žiemos tikslą iki 64 % saugyklų talpos, arba maždaug 93 teravatvalandžių. Tai daugiau nei vidutiniškai iš saugyklų išimta per penkias ankstesnes žiemas — apie 70 teravatvalandžių (Nyderlandų vyriausybė). Naujojo tikslo turėtų pakakti įprastai žiemai. Valstybinė dujų tinklų operatorė Gasunie priminė, kad ankstesnis tikslas buvo nustatytas atsižvelgiant į šalčiausią žiemą per pastaruosius 30 metų (Gasunie). Mažesni pirkimai gali slopinti kainų augimą, bet per smarkius šalčius atsargoje liks mažiau dujų.

Dubline panašaus masto sprendimo ES lygiu nepriimta. Airijos pirmininkavimo ES Tarybai pranešime minimos diskusijos apie įperkamumą, inovacijas ir saugumą, tačiau nenurodoma jokių privalomų rezultatų (Airijos pirmininkavimas ES Tarybai). Jorgensenas paragino vyriausybes mažinti dujų vartojimą ir elektros paklausą didžiausio vartojimo valandomis, tačiau tai prašymai, o ne įpareigojimai (Europos Komisijos įrašas).

Pareigūnai tiekimą vertina kaip stabilų, tačiau didmeninės dujų kainos viršija buvusias iki karo eskalacijos. Ministrai iš Dubline vykusio susitikimo išvyko nepriėmę privalomų priemonių šiam brangimui mažinti. Pirmiausia didesnes kainas pajunta rinkos kainomis perkančios įmonės, vėliau — namų ūkiai, kai atnaujinamos jų sutartys. Kiek namų ūkiams kainuos žiema, kol kas neaišku. Europos Komisija taip pat dar turi paaiškinti, kaip apskaičiavo savo minimus 100 mlrd. eurų (RTÉ).