Suomija panaikina branduolinių sprogmenų draudimą

Suomijos parlamentas trečiadienį 125 balsais prieš 61 pritarė tam, kad iš nacionalinės teisės būtų išbrauktas bendras branduolinių sprogmenų draudimas. Nauja teisinė sistema leidžia branduolinius įtaisus importuoti, gabenti, tiekti ir turėti NATO kolektyvinės gynybos arba dvišalio gynybinio bendradarbiavimo tikslais (Kaleva, Euronews). Tai nereiškia, kad į Suomiją perkeliamos branduolinės kovinės galvutės. Sprendimas pirmiausia teisinis: Suomija nebenori būti NATO šiaurinio flango vieta, kur sąjungininkų veiksmai krizės atveju atsiremtų į nacionalinį draudimą.

Ką įstatymas keičia ir ko nekeičia

Iki trečiadienio Suomijos Branduolinės energijos įstatyme buvo įtvirtintas absoliutus branduolinių sprogmenų draudimas. Vyriausybės argumentas paprastas: 2023 m. įstojus į NATO, tokios nuostatos išlaikymas Maskvai siuntė signalą, kad net rimtos krizės metu Suomijos teisė galėtų riboti sąjungininkų veikimo galimybes (Yle). Naujuoju įstatymu su branduoliniais sprogmenimis susijusios veikos perkeliamos į Baudžiamąjį kodeksą, numatant išimtis Suomijos karinei gynybai, NATO kolektyvinei gynybai ir dvišaliam bendradarbiavimui su sąjungininkėmis (Kaleva).

Balsavimas nepavertė Suomijos branduolinio dalijimosi valstybe, nesukūrė suomiškų branduolinių pajėgų ir nesuteikė leidimo nuolat dislokuoti branduolinius ginklus. Branduolinis dalijimasis, kai tam tikros NATO šalys priima JAV branduolinius ginklus ir parengia sertifikuotus orlaivius, o paleidimo kontrolė lieka amerikiečių rankose, vis dar reikalautų politinių susitarimų, karinės infrastruktūros ir operacinių sistemų, kurių Suomija neturi. Helsinkis pašalino teisinę kliūtį gerokai anksčiau, nei Aljansas galėtų sukurti praktines sąlygas ja pasinaudoti.

Suomijos geografija patenka į NATO karinį planavimą

Suomijos 1 340 kilometrų siena su Rusija ir jos padėtis šiaurinėje Suomijos įlankos pakrantėje tiesiogiai sieja šalį su Estijos, Latvijos ir Lietuvos gynyba. Iki trečiadienio krizės scenarijus galėjo susidurti su Suomijos teise, kuri kategoriškai draudė bet kokį sąjungininkų judėjimą, susijusį su branduoliniais įtaisais, net jeigu Helsinkis politiškai būtų norėjęs bendradarbiauti. Naujas įstatymas šį suvaržymą panaikina, tačiau nesukuria automatinio dislokavimo kelio.

Švedijos padėtis čia atrodo kitaip. Stokholmas teigia nematantis priežasčių taikos metu laikyti branduolinius ginklus Švedijos teritorijoje, bet tai politinė doktrina, o ne įstatyme įtvirtintas draudimas (Euronews). Suomija pasirinko gynybines išimtis įrašyti į teisę. Švedijos Kairioji partija siekia priešingo kelio: kodifikuoto draudimo. Abi kaimynės į NATO įstojo kelių mėnesių skirtumu, tačiau branduolinės politikos teisinį rėmą kuria skirtingai.

Lenkijai ir Baltijos valstybėms Suomijos sprendimas gali tapti procedūriniu pavyzdžiu. Valstybė prie Rusijos sienos gali atskirti teisinį pasirengimą nuo faktinio dislokavimo ir nepaversti vidaus diskusijos referendumu dėl branduolinių kovinių galvučių priėmimo. Riba aiški: nacionalinio draudimo panaikinimas nesuteikia jokios kontrolės branduoliniams ginklams, kurie lieka sąjungininkų, pirmiausia JAV, rankose.

Priežiūros klausimas, kurio Suomija dar neišsprendė

Suomijos parlamento Gynybos komitetas, svarstęs įstatymo projektą, teigė, kad nauja tvarka neperkels sprendimų galios iš Suomijos institucijų, o parlamento vaidmuo visais scenarijais bus apsaugotas (Yle). Opozicija nesutiko dėl konkretaus ir politiškai reikšmingo klausimo.

Socialdemokratai, žalieji ir Kairiųjų aljansas tvirtino, kad galiojantys įstatymai ir taip leido visavertį Suomijos dalyvavimą NATO branduolinėje politikoje (Vasemmisto). Jų nuogąstavimas tikslus: naujos išimtys gali leisti būsimus žingsnius pateikti kaip įprastą Aljanso sprendimų įgyvendinimą, tvarkomą Gynybos ministerijoje, o ne kaip klausimus, dėl kurių reikėtų naujų parlamento balsavimų. Teisiniam leidimui jau egzistuojant, vyriausybė kiekvieną kitą žingsnį galėtų traktuoti kaip techninę gynybos teisės detalę, o ne atvirų politinių debatų reikalaujantį sprendimą.

Suomija apsisprendė, kas teisiškai įmanoma. Sunkesnis klausimas lieka ateičiai: jeigu branduoliniai įtaisai kada nors būtų gabenami per Suomijos teritoriją pagal NATO ar dvišalį susitarimą, ar parlamentas kiekvieną kartą reikalaus balso? Ar trečiadienio balsavimas jau bus laikomas atsakymu?