Suomija panaikina branduolinį draudimą

Nuo liepos 1 d. Suomija leidžia į savo teritoriją įvežti, per ją gabenti ir joje laikyti sąjungininkų branduolinius ginklus. Branduolinės galvutės neatvyksta. Tačiau ankstesnis baudžiamasis draudimas panaikintas, o tolesni sprendimai bus priimami jau ne parlamento salėje.

Suomijos parlamentas 125 balsais prieš 61 panaikino bendrą branduolinių sprogstamųjų įtaisų draudimą (Kaleva, Yle). Ankstesnis įstatymas tiesiogiai draudė jų importą, gamybą, laikymą ir susprogdinimą. Pakeistas reguliavimas branduolinius ginklus ir toliau laiko neteisėtais pagal bendrą taisyklę, bet leidžia jų importą, gabenimą ir turėjimą, kai tai susiję su Suomijos arba NATO gynyba (uutinen.ai). Helsinkis teigia neplanuojantis nuolatinio dislokavimo taikos metu (RBC Ukraine).

Suomija pakeitė tai, ką NATO krizių atveju teisėtai gali daryti jos teritorijoje. Ji nepakeitė to, ką NATO ten daro šiandien.

Kodėl įstatymas svarbesnis už pažadą

NATO kolektyvinės gynybos garantija, 5-asis straipsnis, numato, kad vienos sąjungininkės užpuolimas laikomas visų užpuolimu. Tačiau tokia garantija veikia tik tada, kai pajėgos gali fiziškai ir teisiškai judėti ten, kur jų reikia. Valstybė, kriminalizavusi branduolinius ginklus savo teritorijoje, negali jų priimti net ekstremalios padėties metu, kad ir ką formaliai reikštų narystė aljanse. Suomijos sprendimo šalininkai būtent taip ir argumentavo: senasis draudimas galėjo užblokuoti sąjungininkų ginklus tada, kai jų labiausiai reikėtų, palikdamas 2023 m. prie NATO prisijungusią Suomiją teisiškai nesuderintą su aljansu (Agora).

Geografija šį argumentą sustiprina. Suomijai įstojus į NATO, aljansas gavo maždaug 1 300 km naujos sienos su Rusija. Švedijos narystė Baltijos jūrą pavertė daugiausia NATO valstybių apsupta erdve. Aljanso planuotojai Šiaurės Europą dabar vertina kaip antrą pastiprinimo koridorių į Baltijos šalis, ne vien kaip siaurą sausumos kelią per Lenkiją (press.lv, NATO). Suomijos teisinė parengtis — viena šio maršruto patikimumo sąlygų.

Ryškiausias palyginimas — Švedija. Stokholmas neturi analogiško visuotinio draudimo, kurį reikėtų panaikinti. Vietoj to jis laikosi politinės nuostatos prieš branduolinius ginklus, kartu praktiškai atverdamas duris sąjungininkų pajėgoms per Gynybos bendradarbiavimo susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis (Riksdag). Suomijos žingsnis didina spaudimą: jei Helsinkis NATO branduolinį suderinamumą įrašo į įstatymą, Švedijos politikai tampa sunkiau branduolinį klausimą laikyti neapibrėžtą.

Kas įžengs pro atvertas duris

Įstatymo pakeitimas pašalino barjerą. Jis nenustatė, kas priims kitus sprendimus, ir šis neapibrėžtumas svarbus. Pagal NATO branduolinio dalijimosi tvarką Jungtinės Valstijos išlaiko savo branduolinių galvučių kontrolę ir sprendžia dėl jų panaudojimo. Bet koks jų perkėlimas į Suomijos teritoriją reikalautų Vašingtono sprendimo, Suomijos vyriausybės sutikimo ir NATO planavimo koordinavimo. Nė vienas iš šių žingsnių negarantuotas, ir vargu ar kuris nors vyktų per viešą balsavimą. Parlamento debatai buvo skaidriausia proceso dalis, kuri dabar persikelia į įslaptintus planavimo kanalus.

Maskvos atsakas ir jo ribos

Rusija atsakė aštria retorika. Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova perspėjo dėl „politinių ir karinių-techninių priemonių“, įstatymo pakeitimą pristatydama kaip pagrindą atsakomiesiems veiksmams, kurie esą padarytų Suomiją pažeidžiamesnę (Fakti, Infobae). Kol kas konkretūs duomenys rodo labiau įprastinių pajėgumų stiprinimą, o ne patvirtintą branduolinį atsakomąjį dislokavimą: RFE/RL pranešė apie naują Rusijos karinę infrastruktūrą netoli Novaja Vilgos ir didėjantį susirūpinimą dėl įgulų aktyvumo prie šiaurinės NATO sienos (RFE/RL).

Lietuvos žiniasklaidos cituotas NATO žvalgybos pareigūnas pateikė tiesų vertinimą: Maskva mojuoja branduoline retorika, nes turi mažiau kitų spaudimo svertų (LRT). Toks vertinimas galioja tik tol, kol Rusijos atsakas lieka žodinis.

Suomija branduolinių ginklų neturi. Kitas klausimas — ar NATO kada nors pasinaudos Helsinkio sukurta teisine erdve. Šį sprendimą lemtų įslaptintos planavimo struktūros, dvišalės derybos ir vykdomosios valdžios susitarimai, o ne dar vienas protokoluojamas balsavimas. Suomija branduolinės parengties klausimą pateikė parlamentui. Didžioji aplink jį kuriamos atgrasymo architektūros dalis tokio demokratinio kvito neturės.