Suomija tiria baltarusišką keltų maršrutą

Suomijos pasienio apsauga tiria dvi baudžiamąsias bylas dėl įtariamos su Baltarusija siejamos migracijos schemos, kuri ES pasiekė ne per aptvertą sausumos sieną, o per Latviją, Estijos sostinę ir Suomijos keltų bei oro susisiekimo jungtis (Yle). Taline Estijos policija per tris dienas sulaikė 32 užsieniečius — apgyvendinimo vietoje, uoste ir miesto centre. Jie neturėjo asmens dokumentų, teigiama, kad į Estiją atvyko iš Baltarusijos per Latviją, o pareigūnams sakė ketinę vykti toliau į Vakarų Europą (PPA, ERR). Tyrimai dar pradinėje stadijoje. Vis dėlto kartu jie rodo maršrutą, kuriame spygliuota viela apeinama per viešbučius, keltus ir galimai suklastotus kelionės dokumentus.

Maršrutas slenka ten, kur tvora silpnesnė

Nuo 2021 m. Baltarusija kaltinama sąmoningai nukreipianti migrantus prie ES sienų, siekdama destabilizuoti Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. ES išplėtė sankcijas Minskui, įtraukdama migrantų instrumentalizavimą, o Europos Komisija pasiūlė skubias priemones trims pasienio valstybėms (Council, Commission). Spaudimas nesibaigė. Jis pakeitė kryptį.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad pirmąjį 2026 m. pusmetį prie sienos su Baltarusija fiksuota 235 neteisėto kirtimo bandymai, kai prieš metus jų buvo daugiau kaip 15 500 (MSWiA, Notes from Poland). Latvijos ruože vaizdas priešingas: Latvijos žiniasklaida nurodo 8 624 užkardytus kirtimo bandymus nuo sausio (Delfi). Sustiprinus Lenkijos sienos ruožą, spaudimas neišnyko. Jis persiskirstė per Latviją ir, kaip dabar leidžia manyti Suomijos tyrimas, už sausumos pasienio zonos ribų.

Suomijos pareigūnai kalba apie „šiaurinį maršrutą“, kuriame naudojamasi Estijos jūrų ir oro jungtimis, skolintais arba suklastotais kelionės dokumentais ir netikromis tapatybėmis (Yle, Yle). Tai kitoks sienos išbandymas. Čia tikrinamos ne tvoros ir patruliai, o uostų kontrolė, apgyvendinimo grandinės ir dokumentų patikra, nuo kurių priklauso Šengeno erdvė — ES zona be vidaus pasienio kontrolės — kai žmogus jau kirtęs išorinę sieną.

Suomija tiria, Estija sulaiko, Latvija tyli

Institucijų grandinė šioje istorijoje svarbi. Suomijos pasienio apsauga bylas vadina įtariama „instrumentalizuota migracija“ — teisiniu terminu, reiškiančiu, kad priešiška valstybė sąmoningai nukreipia migrantus, siekdama spausti ES. Tyrimas atliekamas dėl sunkinančiomis aplinkybėmis padėto neteisėto atvykimo, Suomijos pareigūnai bendradarbiauja su Latvijos ir Estijos institucijomis (Yle). Estijos policija Talino sulaikymus susiejo su „Baltarusijos migracijos spaudimu prie Latvijos sienos“, bet neįvardijo to kaip įrodytos valstybės operacijos. Policijos ir sienos apsaugos valdyba nurodė dar tikrinanti sulaikytųjų tapatybes, galimus apsaugos poreikius ir organizatorių dalyvavimą (PPA).

Ryškiausia spraga — Latvija. Tiek Suomijos, tiek Estijos institucijos nurodo, kad maršrutas ėjo per Latvijos teritoriją, tačiau Latvijos pasienio apsauga ar Vidaus reikalų ministerija viešai nepatvirtino Taline sulaikytos grupės tranzito. Latvijos vaidmuo šioje grandinėje kol kas remiasi vien Suomijos ir Estijos vertinimais. Tokia tyla palieka nepatvirtintą svarbiausią maršruto vidurinę dalį — tą, už kurią atsakinga pati Latvija.

Teisės nedingsta prie kelto vartų

Migracijos įvardijimas „instrumentalizuota“ nesuteikia valstybėms neribotos veiksmų laisvės. Pagal ES Krizių reglamentą — naują teisės aktą, leidžiantį koreguoti pasienio procedūras, kai migracijos spaudimą kuria valstybė — vyriausybės gali spartinti patikras, bet negali panaikinti teisės prašyti prieglobsčio ar draudimo grąžinti žmones ten, kur jiems gresia persekiojimas (Crisis Regulation). ES pagrindinių teisių agentūra įspėjo, kad naujasis Migracijos ir prieglobsčio paktas kelia teisių apsaugos rizikų būtent skubios patikros ir pasienio procedūrų srityse (FRA).

Šie įspėjimai pirmiausia taikyti sausumos sienoms. Jei įtariamas maršrutas iš tiesų veikia per Talino butus, Helsinkio keltus ir tolesnius skrydžius, kontrolės našta persikelia nuo pasienio pareigūnų konkrečiame punkte prie miesto policijos, uostų tarnybų ir dokumentų tikrintojų keliose valstybėse. Suomija tebelaiko uždarytus rytinius sienos perėjimo punktus su Rusija, argumentuodama, kad jų atvėrimas galėtų atnaujinti instrumentalizuotą spaudimą (Daily Finland). Tokios pozicijos lengviau laikytis pasienio poste negu miesto viduje.

Suomijos ir Estijos tyrimas skaičiais nedidelis, o teisiškai dar ankstyvas. Ar tai bus įrodyta Baltarusijos organizuota operacija, ar oportunistinė neteisėto gabenimo schema, pasinaudojusi žinomu koridoriumi, turės atsakyti Suomijos prokurorai ir Estijos tyrėjai. Kol tokio atsakymo nėra, šią bylą reikia vertinti ir kaip kriminalinį tyrimą, ir kaip perspėjimą, kur Šengeno erdvė lengviausiai išnaudojama: ne prie tvorų, o už jų esančiuose uostuose, butuose ir oro uostų vartuose.