Flandrijoje užfiksuota 14 vietinių Vakarų Nilo atvejų

Uodas Flandrijoje jau gali perduoti žmogui Vakarų Nilo virusą. Belgijoje šį sezoną užregistruoti pirmieji šalyje įgyti žmonių užsikrėtimai: iki spalio 7 d. jų buvo 15 (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis). Dar 2025 m. rugpjūtį Belgijos mokslininkai virusą aptiko laukiniuose paukščiuose (Sciensano). Žmonių užsikrėtimai rodo, kad laukinėje gamtoje aptiktas virusas jau pasiekia ir žmones.

Šalyje įgytu laikomas užsikrėtimas, įvykęs Belgijoje, o ne keliaujant užsienyje (ECDC savaitinė ataskaita). Spalio 15 d. Flandrijos sveikatos departamentas pranešė apie 14 patvirtintų atvejų ir dvi mirtis; abu mirę žmonės priklausė sunkios ligos rizikos grupei (Flandrijos sveikatos departamentas). Šie skaičiai rodo tik nustatytus atvejus. Dauguma užsikrėtimų nesukelia jokių simptomų (ECDC informacija), todėl nemaža dalis žmonių nesikreipia į gydytoją ir neatlieka tyrimų.

Paukščių ir uodų viruso ciklas

Vakarų Nilo virusas visą vasarą perduodamas tarp laukinių paukščių ir uodų. Uodui įkandus užkrėstam paukščiui, virusas patenka į vabzdžio organizmą ir jame dauginasi; vėliau uodas gali perduoti jį kitam paukščiui (Italijos Nacionalinis sveikatos institutas (ISS)). Ciklą palaiko paukščiai, kurių kraujyje viruso būna tiek, kad jį galėtų perimti kitas uodas.

Žmonės ir arkliai į šį ciklą neįsitraukia. Jie gali susirgti, tačiau jų kraujyje viruso kiekis per mažas, kad jais pasimaitinęs uodas užsikrėstų (Belgijos federalinė sveikatos tarnyba). Specialistai žmones ir arklius vadina „aklavietės šeimininkais“, nes viruso plitimo grandinė ties jais nutrūksta.

Todėl užsikrėtęs Flandrijos gyventojas viruso aplinkiniams uodams neperduoda ir protrūkio neplatina. Kiekvienas žmogaus užsikrėtimo atvejis rodo, kad netoliese yra virusą nešiojančių uodų, o prieš tai – jais užsikrėtusių paukščių. Vadinasi, paukščių ir uodų ciklas veikia netoli žmonių gyvenamų vietovių.

Ką parodė paukščiai ir arkliai

Belgijoje virusas paukščiuose aptiktas anksčiau, nei užregistruoti vietiniai žmonių užsikrėtimai. Tai parodo, kas nustatyta pirmiau, bet ne kada virusas atkeliavo. Kadangi dauguma infekcijų nesukelia simptomų, ankstesni žmonių atvejai galėjo likti nepastebėti.

Šių metų gyvūnų stebėsena atskleidė, kaip plačiai virusas išplito. Belgija pranešė apie 14 protrūkių tarp arklių ir 26 tarp paukščių, apėmusių 18 iš 44 statistinių regionų (ECDC ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) ataskaita). Paukščių protrūkis rodo, kad toje vietovėje vyksta viruso perdavimo ciklas. Sergantis arklys, kaip ir žmogus, yra „aklavietės šeimininkas“: toks atvejis rodo, kad užsikrėtę uodai jau kando stambiems žinduoliams, tad uodų įkandimai grėsė ir netoliese gyvenantiems žmonėms.

Belgija – ne vienintelė šalis, kurioje plinta virusas. Šiemet Europoje užregistruotas rekordinis Vakarų Nilo viruso infekcijų skaičius, o virusas pasiekė ir naujas žemyno vietoves, pranešė ECDC (ECDC). Remiantis bendra ECDC ir EFSA stebėsenos ataskaita, 2026 m. virusas apėmė didesnę teritoriją nei bet kurį ankstesnį sezoną. Iki spalio pradžios plitimas buvo sulėtėjęs, palyginti su rugpjūčio–rugsėjo piku (ataskaita).

Apsisaugoti padeda priemonės nuo uodų įkandimų. ECDC rekomenduoja naudoti repelentus, vakarais, kai uodai aktyviausi, vilkėti laisvus ilgus drabužius, langus ir lovas apsaugoti tinkleliais, taip pat pašalinti stovintį vandenį, kuriame veisiasi uodai (ECDC). Šios priemonės ypač svarbios sunkios ligos rizikos grupei priklausantiems žmonėms, kaip tie du Flandrijoje mirę pacientai.

Per maždaug metus Belgijoje nuo viruso aptikimo laukiniuose paukščiuose pereita prie vietinių žmonių užsikrėtimų; virusas nustatytas ir gyvūnams daugelyje šalies vietovių. Užfiksuotos visos grandys – nuo paukščio iki uodo, arklio ir žmogaus. Belgijos gyvūnų ir žmonių sveikatos stebėsenos tarnybos seks, ar kitą vasarą, grįžus uodams, tas pats ciklas vėl įsisuks tose pačiose vietovėse.