Fosilinio kuro emisijos mažės, CO₂ kiekis pasieks rekordą

Prognozuojama, kad 2026 m. pasaulinės iškastinio kuro CO₂ emisijos šiek tiek sumažės, o visos žmonių veiklos sukeltos emisijos ūgtels iki naujo rekordo (Global Carbon Budget preprint). Prieštaros čia nėra: bendras rodiklis apima ir žemėnaudos emisijas, kurios, kaip prognozuojama, didės. Abu pokyčiai nedideli, nė vienas kol kas nerodo ilgalaikės tendencijos.

Žmonijos išmetamą CO₂ galima įsivaizduoti kaip sąskaitą, apmokamą iš dviejų dalių. Iškastinio kuro dalis apima anglių, naftos, dujų ir cemento gamybos emisijas. Žemėnaudos dalis – emisijas dėl miškų kirtimo ir niokojimo, medienos ruošos, durpynų sausinimo ar deginimo. Iš jos atimamas anglies kiekis, kurį iš atmosferos sugeria ataugantys miškai.

Šiemet iškastinio kuro emisijos, prognozuojama, sumažės 0,4 proc., arba maždaug 0,15 mlrd. tonų, iki 38,2 mlrd. tonų CO₂ (Global Carbon Budget preprint). Global Carbon Project duomenimis, tai būtų pirmas metinis iškastinio kuro emisijų sumažėjimas nuo pandeminių 2020-ųjų. Tuo metu žemėnaudos emisijos, kaip prognozuojama, padidės nuo maždaug 4,4 iki 5,1 mlrd. tonų. Dėl to bendras kiekis išaugs nuo 42,8 iki rekordinio centrinio įverčio – 43,3 mlrd. tonų (Global Carbon Budget preprint).

„Global Carbon Budget“ – kasmetinis vertinimas, parodantis, iš kur atsiranda žmonijos CO₂ emisijos ir kur patenka anglies dioksidas. Šių metų leidinys dar paskelbtas kaip išankstinė publikacija, todėl jį tikrina kiti mokslininkai. Susijusi analizė šį patikrinimą jau praėjo ir paskelbta žurnale Nature Climate Change.

Kodėl žemėnaudos duomenis sunkiau įvertinti

Iškastinio kuro emisijų apskaita kiek primena elektros skaitiklio rodmenis. Tyrėjai jas apskaičiuoja pagal nacionalinę kuro ir cemento statistiką, kurioje fiksuojama, kas parduota ir sudeginta. Žemėnaudos emisijų skaitiklio nėra: jas tenka atkurti kompiuteriniais modeliais, rodančiais, kiek anglies sukaupia ar praranda augalai ir dirvožemis. Tai panašu į miško svorio vertinimą iš nuotraukų iš oro ir medžių augimo lentelių.

Durpės parodo, kodėl tokie skaičiavimai sudėtingi. Tai pusiau suirusi augalinė medžiaga, kaupiama šlapioje žemėje – tarsi kompostas, kuris niekada nesuyra iki galo. Todėl durpėse sukaupta daug anglies. Durpynui išdžiūvus ar jam degant, ši anglis patenka į atmosferą. Kiek jos išsiskyrė per vienus metus, nustatyti kur kas sunkiau nei suskaičiuoti naftos barelius.

Rekordas paklaidų ribose

Skirtumą rodo paklaidų intervalai – ribos, kuriose, tikėtina, yra tikroji reikšmė. Iškastinio kuro emisijų prognozė siekia nuo 1,5 proc. sumažėjimo iki 0,6 proc. padidėjimo (Global Carbon Budget preprint). Taigi kol kas neaiški net pokyčio kryptis.

Žemėnaudos įverčių neapibrėžtumas dar didesnis. Vien 2025 m. žemėnaudos emisijų įverčio neapibrėžtumas siekia ±2,6 mlrd. tonų – gerokai daugiau už maždaug 0,7 mlrd. tonų prieaugį, prognozuojamą šiemet (Global Carbon Budget preprint). Prie šio biudžeto rengimo prisidėję CICERO mokslininkai įspėja, kad dėl tokio neapibrėžtumo nedidelis bendro emisijų kiekio augimas neleidžia daryti tvirtų išvadų.

Taip pat svarbu atskirti du panašiai skambančius dalykus. Šie skaičiai rodo emisijas – kiek žmonija išmeta per metus. Kiek CO₂ iš tikrųjų susikaupia atmosferoje, yra kitas rodiklis: dalį kiekvienų metų emisijų sugeria sausuma ir vandenynai, o biudžete šie gamtiniai telkiniai apskaitomi atskirai. Rekordinis emisijų kiekis rodo žmogaus veiklos spaudimą, o atmosferos pokytis priklauso ir nuo to, kiek gamta tais metais sugeria.

Klimato tikslui svarbus būtent išmetamas CO₂ kiekis. „Global Carbon Project“ vertinimu, kad atšilimas neviršytų 1,5 °C, liko apie 150 mlrd. tonų CO₂ – mažiau nei ketverių metų emisijos dabartiniu tempu (ICOS). Šių metų prognozė rodo, kaip nedidelis iškastinio kuro emisijų sumažėjimas gali sutapti su didesniu bendru kiekiu. Kol kas nė vienas pokytis nepatvirtina ilgalaikės tendencijos; ar iškastinio kuro emisijų sumažėjimas išsilaikys, paaiškės tik sulaukus kito metinio vertinimo.