ES ketvertas siūlo Ukrainos paskolas

ES jau dvejus metus Ukrainai nukreipia ne pačius įšaldytus Rusijos valstybės aktyvus, o iš jų gaunamą pelną. Dabar Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija siūlo žengti toliau: 210 mlrd. € pagrindinę sumą panaudoti kaip užtikrinimą naujam Ukrainos finansavimui (Reuters, Kyiv Independent). Būtent skirtumas tarp pelno ir pagrindinės sumos čia lemia visą politinę įtampą.

Palūkanų pajamos jau naudojamos. ES iki šiol Kyjivui pervedė 8 mlrd. €, o naujausia 1,4 mlrd. € dalis išmokėta rugpjūtį (EEAS). Pačios bazinės atsargos pagal ES sankcijų reglamentą teisiškai imobilizuotos, tačiau kaip nuosavybė nepaliestos (Eur-Lex, Tarybos reglamentas 2022/334). Keturių vyriausybių laiške Europos Komisijos prašoma vėl svarstyti „naujas galimybes“ mobilizuoti šias atsargas. Kadangi pelno srautas jau paskirstytas, „naujos galimybės“ neišvengiamai reiškia pagrindinę sumą.

Spraga, kurios pelnas neuždaro

Keturios vyriausybės nereikalauja konfiskacijos. Griežčiausiai skaitant jų poziciją, kalbama apie siauresnį modelį: sukurti paskolos arba užstato struktūrą, paremtą įšaldytomis atsargomis, formaliai jų nenusavinant (Euronews, El País). Tačiau net švelnesnė versija verstų ES peržengti ribą, kurios ji iki šiol sąmoningai vengė.

Laiką paaiškina finansinė aritmetika. Metinis nenumatytasis pelnas, remiantis Prancūzijos Senato ataskaita, siekia maždaug 2,5–3 mlrd. €, o kiekvienas ECB palūkanų normų mažinimas šią sumą mažina. Palyginti su Europos Komisijos vertinamu 90 mlrd. € Ukrainos finansavimo poreikiu iki 2027 m. pabaigos (Tagesschau), silpnėjantis palūkanų srautas tokios naštos nepaneša. Argumentas paprastas: Rusija sukėlė sugriovimus, todėl jos blokuotos atsargos turėtų prisiimti didesnę naštos dalį dar prieš ją perkeliant Europos mokesčių mokėtojams.

Kas sprendžia ir kam tenka rizika

Čia svarbi sprendimų grandinė. Europos Komisija gali parengti finansines galimybes, bet sprendžia valstybės narės. ES užsienio politikos sprendimams reikia vienbalsiškumo, o tai reiškia, kad veto teisę turi kiekviena šalis. Todėl Belgijos svoris gerokai didesnis nei įprasta: apie 193 mlrd. € įšaldytų aktyvų laikoma Briuselyje veikiančiame centriniame vertybinių popierių depozitoriume Euroclear (Trends-Tendances).

Belgija remia Ukrainą, bet atsisako viena prisiimti teisinę ir finansinę riziką. „Le Monde“ skelbė apie maždaug 200 teisinių procedūrų prieš „Euroclear“ ir devynis arbitražo pranešimus prieš pačią Belgiją (Le Monde). Rusija jau tiesiogiai spaudžia depozitoriumą (Boursorama/AFP). Vokietijos teisininkų komentaruose įspėjama, kad net ir neįvykdomi Rusijos teismų reikalavimai didina atsakomųjų veiksmų prieš Rusijoje laikomą Europos turtą riziką (beck-aktuell).

Švedija pasiūlė padengti savo dalį Belgijai reikalingų garantijų (SVT). Nyderlandai per gruodį žlugusį bandymą sukurti aktyvais paremtą struktūrą siūlė apie 14 mlrd. € garantijų (NOS). Belgija tą modelį blokavo, o diskusija buvo atidėta.

Paryžius ir Berlynas brėžia ribas

Prancūzija ir Vokietija pritaria pelno naudojimo krypčiai ir mato platesnių finansinių konstrukcijų patrauklumą. Tačiau nė viena jų nesutiks su formalia suverenios nuosavybės konfiskacija. Bundestagas atmetė Žaliųjų frakcijos siūlymą įšaldytus aktyvus visiškai perduoti Ukrainos reikmėms (Bundestag). Prancūzijos Senato komitetas paramą susiejo su griežtu tarptautinės teisės laikymusi ir investuotojų pasitikėjimo eurais denominuotais aktyvais išsaugojimu (Sénat).

Bendra Paryžiaus ir Berlyno pozicija susiaurina Europos Komisijos manevro lauką. Veikiantis planas turėtų vienu metu įvykdyti tris sąlygas: palikti atsargas teisiškai Rusijos vardu, apsaugoti Belgiją nuo vienai jai tenkančių ieškinių ir įtikinti investuotojus, kad Europa nelaikys užsienio atsargų politiniu įrankiu. Nė vienas esamas pasiūlymas šių trijų sąlygų kol kas neatitiko.

Keturios laišką pasirašiusios valstybės tiksliai įvardijo spragą tarp Ukrainos poreikių ir vien pelnu paremto modelio. Atsakymo, kurio jos dar nepateikė ir kurio dabar reikalaus Belgija, Prancūzija bei Vokietija, esmė paprasta: kas atlygina „Euroclear“ riziką, kas prisiima Rusijos atsakomųjų veiksmų kainą ir kas garantuoja struktūrą, jei būsima ES Taryba, kurioje posėdžiauja visos valstybės narės, nubalsuotų panaikinti sankcijas ir atsargas tektų grąžinti. Kol šie atsakymai neturi politinių parašų, 210 mlrd. € liks ten, kur yra.