Keturios šalys blokuoja 90% automobilių CO2 tikslą

Vokietija, Italija, Lenkija ir Čekija, kaip pranešama, sutelkė pakankamą paramą, kad užblokuotų pačios Europos Komisijos siūlomą kompromisą dėl automobilių emisijų. Jei ši sudėtis išliks, nė viena pasiūlymo versija Taryboje, kur nacionalinės vyriausybės balsuoja dėl ES teisės aktų, nepraeis neatsižvelgus į jų reikalavimus. Ginčas sukasi apie tai, kiek lankstumo Europa paliks pereidama nuo vidaus degimo variklių ir kam teks kaštai, kai nustatytas grafikas pradės spausti pramonę.

Aritmetika, užrakinanti derybas

Pagal dabar galiojančią ES teisę po 2035 m. parduodami nauji automobiliai iš išmetimo vamzdžio išmetamą CO2, palyginti su 2021 m. lygiu, turi sumažinti 100 %. Tai praktiškai reiškia naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimo pabaigą (EUR-Lex). Komisija pasiūlė šį tikslą atverti iš naujo ir sumažinti iki 90 %, paliekant siaurą nišą automobiliams, varomiems sintetiniais arba atsinaujinančiais degalais (Reuters/MarketScreener, EUobserver).

Vokietija ir Italija birželio 25 d. aplinkos ministrų susitikime, remiantis „Bloomberg“ ir RMF, leido suprasti, kad net 90 % tikslas joms per griežtas.

Dauguma ES teisės aktų priimami kvalifikuota balsų dauguma: už turi balsuoti bent 15 iš 27 vyriausybių, atstovaujančių 65 % ES gyventojų (Taryba). Blokuojančiai mažumai reikia keturių valstybių, kuriose gyvena daugiau kaip 35 % ES piliečių. Vokietija, Italija ir Čekija turi pakankamą gyventojų svorį, bet tik tris vyriausybes. Lenkija suteikia ketvirtą balsą ir padidina grupės svorį iki maždaug 42 %, gerokai virš abiejų ribų (Eurostatas, RMF).

Blokuojanti mažuma negali parašyti alternatyvaus teisės akto. Ji priverčia kitą pusę derėtis.

Keturios sostinės, keturi skirtingi reikalavimai

Lankstumo siekianti stovykla sutaria dėl krypties, bet ne dėl detalių. Vokietija nori daugiau laiko, sintetinių degalų pripažinimo ir apsaugos iš tinklo įkraunamiems hibridams. Italija spaudžia dėl biodegalų ir „technologinio neutralumo“ – principo, pagal kurį reguliuotojai nustato emisijų ribą, bet nenurodo, kokio tipo variklis turi ją pasiekti. Romos poziciją stiprina automobilių sektoriaus nuosmukis: 2024 m. Italijoje pagaminta 591 000 transporto priemonių, kai 2000 m. jų buvo 1,74 mln. (OICA).

Čekija, kurios ekonomikoje didelę reikšmę turi „Škodos“ tiekimo grandinė, siekia švelnesnių taisyklių dar iki 2030 m., kad gamintojai per perėjimą išvengtų didelių baudų. Lenkija klausimą formuluoja kaip teisingumo problemą: kas padengs kaštus ir pagal kokį grafiką.

Elektromobilių pardavimai auga. Italijoje įkraunamų automobilių dalis 2026 m. pradžioje siekė 16,7 % naujų registracijų, palyginti su 31,6 % Europos vidurkiu („Repubblica“). Keturių šalių argumentas ne tas, kad perėjimas nevyksta. Jos teigia, kad darbuotojams ir tiekėjams reikia lankstesnių priemonių, kad pramonė šį perėjimą atlaikytų.

Griežtų taisyklių šalininkai ir Prancūzijos dviprasmybė

Septynios valstybės, tarp jų Danija, Prancūzija, Nyderlandai, Ispanija ir Švedija, birželio pradžioje įspėjo Briuselį nešvelninti taisyklių. Jų argumentas paprastas: atsitraukimas nuo tikslų gąsdintų investuotojus, kurie jau stato elektromobilių ir baterijų gamyklas („Euronews“). Klimato komisaras Vopkė Hoekstra birželio 25 d. Taryboje šią poziciją sustiprino, elektromobilių pardavimų augimą pavadinęs „įspūdingu“ (Economic Times/Reuters).

Švedija gerai parodo šios logikos esmę. Elektromobiliai sudaro daugiau kaip 40 % naujų registracijų, o važiavimo elektra kilometro kaina maždaug perpus mažesnė nei dyzelinu. Stokholmas savo infrastruktūrą kūrė remdamasis dabartinėmis taisyklėmis (Energimyndigheten, Nordea). Tikslo švelninimas kaštus perkeltų šalims, kurios pajudėjo pirmos.

Prancūzija lieka esminė nežinomybė. Paryžius pasirašė septynių valstybių laišką, bet kartu su Roma paskelbė pareiškimą, kuriame akcentavo darbo vietas ir Europos poreikį neprimetinėti vienos variklio technologijos („Adnkronos“). Prancūzija palaiko 2035 m. kryptį, tačiau kartu siekia apsaugoti savo pačios silpnėjančią automobilių tiekimo grandinę. Ar tokia pozicija išliks per galutinį balsavimą, kol kas neaišku.

Pati keturių šalių koalicija remiasi diplomatiniuose pranešimuose pateikiama informacija, o ne paskelbtu balsų sąrašu („Bloomberg“). Komisijos tekstas dar nebaigtas, o keturių valstybių reikalavimai skiriasi: Vokietijos sintetinių degalų linija naudinga kitoms gamykloms nei Italijos biodegalų siekis ar Čekijos prašymas švelninti baudas. Automobilių gamintojai, tiekėjai ir baterijų investuotojai visoje ES iš šio ginčo bando suprasti vieną dalyką: ar taisyklė, pagal kurią jie planuoja investicijas, liks stabili.