Keturi pacientai po terapijos aptiko daiktus

Paveldima akių liga apakę žmonės, kuriems suleista genų terapija, naudojo šviesą skleidžiančius akinius ir prižiūrimi mokėsi jais naudotis. Dešimties pacientų, sergančių pažengusiu pigmentiniu retinitu, tyrime objektų atpažinimo užduotis atliko aštuoni, o keturi iš jų pasiekė geresnių rezultatų (IFLScience). Spalio 7 d. žurnale „New England Journal of Medicine“ paskelbti rezultatai šį metodą patvirtina didesnėje pacientų grupėje. Anksčiau jis aprašytas tiriant vieną vyrą (tyrimo straipsnis „New England Journal of Medicine“).

Kai kurie dalyviai su akiniais taip pat rado durų angą arba sekė ant grindų nubrėžtą liniją, tačiau tyrėjai nenurodė, kiek jų įveikė šias užduotis (tyrėjų komandos pranešimas). Tai riboti gebėjimai. Tačiau žmonėms, kurie anksčiau skyrė beveik vien šviesą, jie suteikia naujų galimybių.

Kaip išmokyti signalus perduodančias ląsteles reaguoti į šviesą

Sveikoje akyje šviesą užfiksuoja tinklainės ląstelės, vadinamos lazdelėmis ir kūgeliais. Jos veikia panašiai kaip skaitmeninio fotoaparato jutiklis. Pigmentinis retinitas jas pamažu, per daugelį metų, sunaikina.

Toliau signalų perdavimo grandinėje yra tinklainės ganglinės ląstelės. Jos siunčia signalus iš akies į smegenis ir gali išgyventi ilgiau už šviesą fiksuojančias ląsteles (2021 m. straipsnis žurnale „Nature Medicine“). Jos tebeveikia, tačiau nebeturi ko perduoti.

Injekcija šioms ląstelėms suteikia naują funkciją. Nepavojingas, laboratorijoje pritaikytas virusas perneša genetines instrukcijas, pagal kurias ganglinės ląstelės ima gaminti šviesai jautrų baltymą. Tuomet šviesa gali tiesiogiai suaktyvinti šias ląsteles, apeidama jau prarastus fotoreceptorius.

Aklumą sukėlęs genas lieka nepakeistas. Todėl tyrėjai tikisi, kad šis metodas galėtų padėti žmonėms, turintiems skirtingų mutacijų. Tokia prielaida taikoma ir kitiems tinklainės gydymo būdams, nepriklausantiems nuo konkretaus geno (genų atžvilgiu universalių tinklainės gydymo strategijų apžvalga). Dešimties pacientų tyrimo šiai prielaidai patvirtinti dar nepakanka.

Akiniai sukuria šviesos signalą, į kurį reaguoja gydytos ląstelės, o dalyviai prižiūrimi mokėsi jais naudotis (tyrimo straipsnis „New England Journal of Medicine“). Tyrimą finansavo Prancūzijos bendrovė „GenSight“. Jame dalyvavo žmonės, kurių tinklainės ganglinių ląstelių sluoksnis buvo palyginti gerai išlikęs (tyrimo registras).

Du skirtingi vertinimo būdai

Tyrėjai pagerėjimą vertino dviem atskirais būdais, kurie atsako į skirtingus klausimus.

Pirmiausia matuotas jautrumas šviesai: kokio silpnumo šviesą žmogus dar pastebi. Jautrumas pagerėjo septyniems iš dešimties dalyvių, o šeši pasiekė tyrėjų iš anksto nustatytą kliniškai reikšmingo pagerėjimo ribą (IFLScience). Ši riba parodo gebėjimą pastebėti šviesą, bet ne tai, kaip žmogus orientuojasi kasdienybėje.

Antruoju būdu vertinta, kaip dalyviai atlieka užduotis su objektais: ar pastebi ant stalo priešais save padėtą daiktą ir ar gali parodyti, kur jis yra. Šiose užduotyse pagerėjo keturių iš aštuonių tirtų dalyvių rezultatai. Šis rodiklis labiau siejasi su praktišku regėjimu. Niekas neatgavo įprasto regėjimo, neskaitė teksto ir neatpažino veidų.

Šie rezultatai papildo ankstesnius tyrimus. 2021 m. ta pati tyrėjų grupė pranešė, kad vienas vyras gydyta akimi ir su akiniais galėjo pastebėti objektus, nustatyti jų vietą, suskaičiuoti ir paliesti. Be akinių jis to negalėjo (2021 m. straipsnis žurnale „Nature Medicine“). Naujas tyrimas pateikia daugiau dalyvių duomenų ir rodo, kad poveikis neapsiribojo vienu žmogumi.

Pirmiausia vertintas saugumas

Tai buvo ankstyvas tyrimas, kurio pagrindinis tikslas — įvertinti gydymo saugumą. Dauguma su akimis susijusių šalutinių reiškinių buvo lengvi arba vidutinio sunkumo (tyrėjų komandos pranešimas). Iškart po vienos injekcijos pasireiškė sunkus nepageidaujamas reiškinys, tačiau per kelias minutes jis praėjo.

Tyrimo sandara riboja tai, ką galima spręsti iš regėjimo rezultatų. Gydymą gavo visi dalyviai; jie nebuvo atsitiktinai suskirstyti į grupes ir nebuvo negydytų ar nežinančių, kokį gydymą gavo, kontrolinės grupės (tyrimo registras). Neturint tokio palyginimo, sunku atskirti gydymo poveikį nuo mokymosi, motyvacijos ar atsitiktinumo.

Tyrimo registre nurodyta, kad jis turėtų būti baigtas 2027 m. spalį (tyrimo registras). Kol kas tai tyrimo rezultatas, o ne pacientams prieinamas gydymas. Mažame tyrime, kuriame nebuvo kontrolinės grupės, dalis pažengusiu pigmentiniu retinitu sergančių žmonių, naudodami akinius, išmoko aptikti objektus. Ar ši galimybė gali tapti praktiškai naudingu regėjimu kasdienybėje, „GenSight“ ir jos partneriai galės atsakyti tik atlikę didesnį kontroliuojamą tyrimą.