Prancūzijai brangsta nauja skola

Prancūzijai skolintis darosi brangiau, o pirmadienį šis nerimas persidavė euro kursui. Azijos prekybos sesijoje, kai didžioji Europos dalis dar miegojo, už eurą mokėta apie 1,1161 JAV dolerio – mažiausiai nuo 2025 m. gegužės (MUFG). Rinkų judėjimo seka leidžia manyti, kad Prancūzijos biudžeto rizika prisidėjo prie euro smukimo, tačiau neparodo, kokią jo dalį ji lėmė.

Euro ir dolerio kurso kritimas gali reikšti silpnesnį eurą, stipresnį dolerį arba abu pokyčius. Europos Centrinio Banko (ECB) orientacinis kursas – vienu fiksuotu dienos metu skelbiamas rodiklis – rodė mažesnį pokytį: pirmadienį euras buvo vertas 1,1204 JAV dolerio, penktadienį, 2026 m. spalio 2 d., – 1,1225 (ECB).

Pirmiausia kilo Prancūzijos obligacijų pajamingumas

Penktadienį Prancūzijos dešimties metų skolinimosi kaina pasiekė 4,993 % – maždaug 1,59 procentinio punkto, arba 158,67 bazinio punkto, daugiau nei Vokietijos. Vienas bazės punktas lygus šimtajai procentinio punkto (Dow Jones). Šis skirtumas, vadinamas pajamingumų skirtumu, rodo, kokios papildomos grąžos investuotojai reikalauja skolindami Paryžiui, o ne Berlynui. Prancūzijos finansų žiniasklaida spaudimą siejo su ginčais dėl 2027 m. biudžeto (L'Agefi).

Naktį euro kursas pasiekė žemiausią tašką jau po obligacijų pajamingumo kilimo, o euras smuko ir svaro sterlingų bei Šveicarijos franko atžvilgiu. Vien dolerio brangimas tokio plataus kritimo nepaaiškintų. ING strategas Krisas Terneris šį nuosmukį aiškino tuo, kad dėl Prancūzijos biudžeto rizikos rinkos dalyviai reikalavo didesnės grąžos už investicijas eurais (ING).

Palūkanų normų lūkesčiai rodo tą pačią kryptį. ING vertinimu, nuo rugsėjo pabaigos rinkos maždaug 30 bazinių punktų sumažino numatomą ECB palūkanų normų kilimo mastą, o JAV Federalinio rezervo sistemos (Fed) atveju – apie 13 bazinių punktų (ING). Jei tikimasi, kad indėliai ir obligacijos eurais duos mažesnę grąžą, investicijos doleriais tampa patrauklesnės.

Ką parodo ir ko neparodo įvykių seka

Pirmadienį tęsėsi jau anksčiau prasidėjęs nuosmukis: euras buvo pigęs keturias savaites iš eilės (Reuters). Dolerio kursą veikė ir savi veiksniai. „Oxford Economics“ analitikas Rikardas Amaro dalį platesnio euro silpnėjimo 2026 m. sieja su kintančiais rinkos lūkesčiais dėl Fed politikos (DW).

Ispanijos naujiena pasirodė vėliau. Ministras pirmininkas Pedras Sančesas 09:18 val. Madrido laiku paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai vyks 2026 m. lapkričio 29 d. (La Moncloa). Šis pranešimas negalėjo paaiškinti ankstesnio euro kurso žemiausio taško, tačiau iki vidurdienio pakilęs Ispanijos skolinimosi kainos rodiklis rodo, kad naujiena veikė vėlesnę prekybą (Europa Press).

Vėliau spaudimas Prancūzijai atlėgo. Pirmadienio pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų skirtumas sumažėjo iki maždaug 136–137 bazinių punktų (Reuters via LSE). Niujorko popietę euras buvo atsigavęs iki maždaug 1,1211 JAV dolerio, nors tą dieną vis dar buvo atpigęs 0,36 % (Reuters). Kartu atsigavę euras ir Prancūzijos obligacijos dera su paaiškinimu apie Prancūzijos riziką, tačiau priežastinio ryšio neįrodo.

Kas už tai moka

Aiškiausiai didesnę kainą pajunta Prancūzijos iždas, tačiau poveikis išryškėja palaipsniui. Esamų obligacijų palūkanų norma fiksuota, todėl didesnis pajamingumas valstybės išlaidas veikia tada, kai Prancūzija skolinasi iš naujo arba naujomis obligacijomis pakeičia tas, kurių išpirkimo terminas suėjo.

2026 m. spalio 1 d. Prancūzija aukcione pasiskolino visus siūlytus 11,999 mlrd. €, tačiau 2036 m. obligacijų pajamingumas siekė apie 4,93 %, palyginti su 4,23 % per rugsėjo 3 d. aukcioną (Reuters, Le Monde). Šis šuolis įvyko dar iki pirmadienio ir rodo, kad nerimas kaupėsi jau kelias savaites. Finansų ministras Rolanas Leskiūras tvirtino, kad aukcionas patvirtino rinkų pasitikėjimą Prancūzijos įsipareigojimais (Boursorama). Aukcionas rodo, kad Prancūzija gali skolintis, bet neatsako, kiek jai tai kainuoja.

Šią kainą pajunta ne tik iždas. Kiekvienas papildomas euras palūkanoms – euras, kurio valdžia negali skirti kitoms reikmėms, nebent padidintų mokesčius arba skolintųsi dar daugiau. Naujų Prancūzijos obligacijų pirkėjai laimi, nes užsitikrina didesnę grąžą; senų obligacijų turėtojai, kuriems tenka jas parduoti, pralaimi, nes mažesnes palūkanas mokantys vertybiniai popieriai nuvertėja, kai naujos obligacijos siūlo didesnę grąžą.

Turimi duomenys neleidžia viso euro nuosmukio priskirti Prancūzijai. Euras jau silpnėjo, doleris brango, tačiau Prancūzijos biudžeto rizika pirmadienį, regis, dar labiau spaudė euro kursą. Prancūzija galėjo parduoti obligacijas, bet už dešimties metų skolinimąsi investuotojai reikalavo maždaug 0,7 procentinio punkto didesnės grąžos nei per panašų rugsėjo aukcioną. Šios palūkanų išlaidos augs su kiekvienu aukcionu, kol Vyriausybė ir parlamentas susitars dėl 2027 m. biudžeto.