Prancūzija ir Vokietija nutraukia FCAS

FCAS/SCAF žlugimas Europai palieka didesnę problemą nei vien trūkstamas naikintuvas. Projektas turėjo sujungti pilotuojamą naujos kartos naikintuvą, dronus ir bendrą kovinių duomenų tinklą — būsimos oro galios valdymo sistemą (The Guardian, The Straits Times). Jis subyrėjo todėl, kad Prancūzija ir Vokietija taip ir nesutarė, kas kontroliuos pagrindines technologijas.

Kova vyko dėl kontrolės

Paryžius, Berlynas ir Madridas dėl bendro tikslo sutarė: Europai reikėjo būsimos oro kovos sistemos, galinčios sujungti lėktuvus, jutiklius, dronus ir duomenis. Ginčas prasidėjo tuomet, kai politinė ambicija turėjo virsti inžinerine atsakomybe, patentų teisėmis, eksporto laisve ir karine doktrina.

Programa buvo padalyta tarp nacionalinių vyriausybių ir pramoninių „ramsčių“. Naikintuvui vadovavo „Dassault“, „Airbus“ gavo svarbius nuotolinių bepiločių platformų ir kovinio debesies vaidmenis, o Ispanija į projektą įėjo per „Indra“ ir kitas bendroves (The Aviationist). Tokia schema atrodė subalansuota, kol pats naikintuvas tapo visos sistemos ašimi.

Tada „Dassault“ ir „Airbus“ susidūrė dėl to, kas formuos naujos kartos naikintuvo konstrukciją, projektinius sprendimus, darbų dalybas ir intelektinę nuosavybę (Le Figaro, Avio Space). Ginčui įsitvirtinus, politinė projekto struktūra neturėjo pakankamai stipraus arbitro, galinčio primesti kompromisą.

Prancūzijos pozicija turi aiškią strateginę logiką. Kovinė aviacija siejasi su branduolinio atgrasymo pristatymo priemonėmis, lėktuvnešių operacijomis, ginklų eksportu ir „Dassault“ išlikimu kaip visavertės orlaivių projektavimo bendrovės. Vokietijos argumentai taip pat svarūs. Jei Berlynas finansuoja didelę Europos perginklavimo dalį, Vokietijos pramonė nenori būti uždaryta į jaunesniojo partnerio vaidmenį prancūzų vadovaujamame orlaivyje.

Briuselis gali finansuoti bendradarbiavimą, bet ne jam vadovauti

Europos gynybos fondas gali remti mokslinius tyrimus ir plėtrą, tačiau jis nesprendžia, kam priklauso naikintuvo architektūra ir kas kontroliuoja eksportą (ES reglamentas). Europos Komisija per savo gynybos darbotvarkę gali skatinti bendrus pirkimus ir pramoninį pasirengimą, bet negali „Dassault“ ir „Airbus“ paversti viena vadovavimo grandine (Komisijos gynybos darbotvarkė).

Tas pats apribojimas galioja EDIP, siūlomai Europos gynybos pramonės programai. Ji skirta stiprinti Europos gynybos gamybos bazę ir skatinti bendrus pirkimus, tačiau nepaskirsto FCAS patentų ir nepaskiria viršvalstybinio pagrindinio rangovo (EDIP pasiūlymas). Europos Parlamento susitarimas dėl gynybinio pasirengimo gali paspartinti leidimų išdavimą ir pirkimų procedūras, bet pagrindinę projektavimo kontrolę vis tiek palieka valstybėms ir bendrovėms (Europos Parlamentas).

Tai svarbi pamoka ES gynybos integracijai. ES pinigai gali atlyginti už bendradarbiavimą ir mažinti trintį. Jie negali panaikinti suvereniteto klausimų, įrašytų į strateginį orlaivį: kas jį projektuoja, kas jį parduoda, kas prisiima vėlavimus ir kurios valstybės oro pajėgos gauna pirmenybę.

Svertai keliasi kitur

Prancūzija dabar gali apsaugoti „Dassault“ projektavimo kontrolę ir eksporto laisvę, tačiau labiau nacionalinis kelias didins spaudimą Prancūzijos biudžetui. Paryžiui taip pat liks operacinės problemos, jau įvardytos Prancūzijos oro galios diskusijose: mažas pastebimumas radarams, priešo oro gynybos slopinimas ir pakankamas orlaivių skaičius didelio intensyvumo karui (Ifri).

Vokietija gauna ne orlaivį, o pasirinkimų. „Airbus“ ir Vokietijos partneriai pristatė „Team Gen 6“ — vokišką alternatyvą, telkiančią aviacijos, variklių, jutiklių ir raketų bendroves (Deutschlandfunk). Berlynas taip pat gali pirkti daugiau F-35, ieškoti sąsajų su GCAP, Jungtinės Karalystės, Italijos ir Japonijos pasauline kovinės aviacijos programa, arba remti „Airbus“ vedamą europinę kryptį (ZEIT).

Italijos ir „Leonardo“ argumentai už GCAP dabar stipresni, nes ši programa atrodo struktūruota, o FCAS — neišspręsta. Bendras GCAP pramoninis vienetas „Edgewing“ esamiems partneriams jau suteikia bendrą projektavimo ir plėtros kelią (Leonardo, BAE Systems). Vokietijos prisijungimas pridėtų svorio, bet kartu vėl atvertų tuos pačius darbų dalybų ir kontrolės klausimus.

Rytinis NATO flangas šį ginčą mato kitaip. Lenkija oficialiai priėmė pirmuosius F-35 ir didelę dalį savo pirkimų grindė sistemomis, kurios greitai įsilieja į NATO operacijas (Euronews Poland). Varšuvai ir kelioms jos kaimynėms realiai atvykstantis pajėgumas svarbesnis už autonomiją, kuri stringa.

Atviras klausimas — ar Europa dar gali išsaugoti aplink nepavykusį orlaivį kurtus sluoksnius. Naujas Prancūzijos ir Vokietijos oro gynybos duomenų projektas rodo, kad Paryžius ir Berlynas gali mėginti išlaikyti dalį bendros skaitmeninės architektūros (Global Banking & Finance). Kovinis debesis taip pat gali išlikti tam tikra forma, net jei naikintuvo kryptis žlugo (Onet).

FCAS subyrėjo todėl, kad Europa politinę simboliką užkrovė projektui dar prieš Prancūzijai ir Vokietijai susitariant dėl nuosavybės taisyklių. Kitas pavyzdinis gynybos projektas susidurs su tuo pačiu testu. Nuo Paryžiaus ir Berlyno atsakymo priklausys, ar Europos gynybos integracija kurs ginklus, ar daugiausia finansuos ginčus dėl lyderystės.