Prancūzijai paliktas A+ reitingas

„Fitch“, viena iš trijų didžiųjų agentūrų, vertinančių valstybių gebėjimą grąžinti skolą, rugpjūčio 28 d. paliko Prancūzijai A+ reitingą su stabilia perspektyva (Fitch, Bloomberg). Reitingas nesumažintas. Tačiau tame pačiame vertinime prognozuojama, kad Prancūzijos deficitas artimiausius trejus metus viršys 5 % BVP. Paryžius vis dar gali skolintis, bet sąlygos tampa brangesnės.

A+ tebėra investicinio lygio reitingas, tačiau jis jau atspindi pablogėjimą: pernai rugsėjį „Fitch“ sumažino Prancūzijos reitingą nuo AA-, nurodydama augančią skolą ir politinį nestabilumą (Fitch). Stabili perspektyva reiškia, kad agentūra artimiausiu metu nesitiki naujo sprendimo. Ji nereiškia, kad fiskalinė trajektorija taisosi.

Deficito trajektorija ir jos kaina

„Fitch“ skaičiuoja, kad Prancūzijos deficitas, t. y. metinis skirtumas tarp valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų, sieks 5,2 % BVP 2026 m., 5,5 % 2027 m. ir 5,2 % 2028 m. (France 24, Bloomberg). Pačios vyriausybės 2026 m. tikslas — 5,0 %, o ES sutartyse nustatyta riba — 3 % (Europos Komisija). Valstybės skola, prognozuojama, iki 2028 m. padidės iki 122,7 % BVP, palyginti su 115,7 % 2025 m. (Boursorama/Reuters).

Svarbiausias čia mechanizmas. Kiekvienų metų deficitas didina sukauptą skolą. Palūkanų norma, kurią Prancūzija moka už šią skolą, smarkiai pakilusi. Todėl ankstesnis skolinimasis tampa būsimomis biudžeto išlaidomis: pinigais, kurie atitenka skolos vertybinių popierių turėtojams, o ne ligoninėms, pensijoms ar mokesčių mažinimui. Europos Komisijos 2026 m. birželio vertinimas rodė tą pačią kryptį: nekeičiant politikos, deficitas 2026 m. siektų 5,1 %, o 2027 m. — 5,7 % (Europos Komisija).

Rinkos Prancūzijos nebevertina pigiau nei Italijos

Reitingai veikia skolinimosi kainą, tačiau skolos vertybinių popierių rinkos dažnai sureaguoja anksčiau nei agentūros. Rugpjūčio 28 d. Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas dieną baigė ties maždaug 4,09 %. Vokietijos etaloninis pajamingumas siekė apie 3,27 %, todėl skirtumas, t. y. kiek daugiau Prancūzija moka už skolinimąsi nei Vokietija, sudarė apie 82 bazinius punktus (France-Epargne). Italijos 10 metų obligacijos tą dieną buvo prekiaujamos beveik tame pačiame lygyje (Quifinanza).

Šis suartėjimas svarbus. Ilgus metus investuotojai iš Prancūzijos automatiškai reikalavo mažesnės grąžos nei iš Italijos, nes prancūziška skola laikyta saugesne. Šio skirtumo beveik nebeliko. Bundesbankas savo finansinio stabilumo ataskaitoje atkreipė dėmesį į didėjantį Prancūzijos pajamingumo skirtumą, o „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas pažymėjo, kad Prancūzijos skolinimosi kaina kilo sparčiau nei kitų didžiųjų ekonomikų (Bundesbank, Berenberg). „Sky TG24“ tai apibūdino kaip Prancūzijos virtimą silpnąja euro zonos grandimi; „Il Foglio“ pagrįstai priminė, kad Italijos absoliuti skola vis dar didesnė, o bendri reitingai — žemesni (Sky TG24, Il Foglio).

Kas moka, kai skolinimasis brangsta

Prancūzijos iždas gavo laiko: nesumažintas reitingas reiškia, kad prieš rudens biudžetą neįvyks priverstinis kainodaros perkainojimas. Investuotojams, perkantiems naują Prancūzijos skolą dabartiniu pajamingumu, grąža geresnė nei mažų palūkanų laikotarpiu, jeigu jie pasitiki Prancūzijos mokumu.

Pralaimėtojai mažiau matomi, bet jų daugiau. Augančios palūkanų išlaidos mažina erdvę viskam kitam. Prancūzijai vis dar taikoma ES perviršinio deficito procedūra — formalus procesas, kurį Briuselis pradeda valstybei viršijus 3 % ribą. Ji atidaryta 2024 m. liepą ir tebėra tęsiama (Europos Komisija). Belgija rodo tą patį spaudimą mažesniu mastu: taip pat A+, taip pat perviršinio deficito procedūroje, o jos federalinė vyriausybė iki spalio vidurio mėgina rasti apie 10 mlrd. € sutaupymų (BusinessAM). Vidutinio dydžio didelės skolos valstybės fiskalinio prisitaikymo paslėpti nebegali.

Augimas silpnas, palūkanų išlaidos didėja, skola toliau kyla, o Prancūzijos parlamentas susiskaldęs. „Fitch“ Prancūzijai suteikė laiko, bet ne palengvėjimą. 2026 m. biudžetas parodys, ar brangesnis skolos aptarnavimas bus dengiamas išlaidų mažinimu, mokesčių didinimu, ar dar vienu atidėjimu.