Prancūzijos skola brangesnė už Graikijos

Praėjus šešiolikai metų po beveik įvykusio Graikijos žlugimo, grasinusio išardyti eurą, Atėnai turi biudžeto perteklių. Prancūzija, antra pagal dydį eurozonos ekonomika, ką tik paskelbė išlaidų karpymus, mažesnius nei metinis jos pačios palūkanų išlaidų padidėjimas. Graikijos dešimties metų skolos vertybinių popierių pajamingumas siekia apie 3,40 %, Prancūzijos — 3,68 % (Graikijos bankas, Trading Economics). Eurozonos fiskalinė hierarchija, visą kartą skyrusi centrą nuo periferijos, apsivertė.

Sniego gniūžtė, suvalganti karpymus

Prancūzijos deficitas 2025 m. pasiekė 152,5 mlrd. €, arba 5,1 % BVP (INSEE, Le Monde). Vyriausybė paskelbė 6 mlrd. € išlaidų mažinimą. Tačiau Prancūzijos palūkanų sąskaita per vienus metus padidėjo 9 mlrd. € ir 2026 m. siekia 74 mlrd. € (Kero.media). Karpymų nepakanka net palūkanų išlaidų prieaugiui padengti.

Prancūzija skolinasi, kad sumokėtų palūkanas už anksčiau pasiskolintus pinigus. 2026 m. palūkanos sudaro beveik pusę viso deficito (INSEE). Ši sąskaita jau didesnė už gynybos biudžetą ir prilygsta maždaug 949 € vienam gyventojui per metus, sumokamiems skolos vertybinių popierių turėtojams (Le Français Moyen).

Tarptautinis valiutos fondas skaičiuoja, kad Prancūzijai iki 2029 m. kasmet reikėtų maždaug 20–25 mlrd. € struktūrinio koregavimo — nuolatinių išlaidų mažinimų arba mokesčių didinimų, o ne vienkartinių sutaupymų (TVF). Paskelbti 6 mlrd. € padengia apie ketvirtadalį poreikio. Prancūzijos nepriklausoma fiskalinė taryba vyriausybės planą pavadino „nuosekliu“, bet pažymėjo, kad jame trūksta konkrečių taupymo priemonių (Affiches-Moniteur).

Aukojamas būsimas augimas

Visa našta tenka investicijoms. Mokslinių tyrimų finansavimui žadėtas 400 mln. € padidinimas virto 324 mln. € karpymu (Le Monde). Pramonės strategijos fondas „France 2030“ neteko 400 mln. €. Žaliosios pertvarkos programos sumažintos 275 mln. €, pameistrystės finansavimas — dar 400 mln. € (Capital).

Pensijos ir sveikatos apsauga neliečiamos. Prancūzija socialinei apsaugai skiria 34 % BVP, 4,5 procentinio punkto daugiau nei eurozonos vidurkis (Prancūzijos bankas). TVF teigimu, mokesčių didinimas nebeturi daug erdvės: biudžeto pajamos jau viršija 51 % BVP (EBPO). Todėl mažinami tyrimai, mokymas ir žalioji infrastruktūra, o einamasis vartojimas ir mokėjimai kreditoriams lieka apsaugoti.

Persibraižęs Europos fiskalinis žemėlapis

Graikija birželio 3 d. išbraukta iš ES makroekonominių disbalansų stebėsenos sąrašo, turėdama 1,7 % BVP perteklių (Europos Komisija, per Lifo). Prancūzijai ir Vokietijai taikoma perviršinio deficito procedūra — formalus ES procesas šalims, viršijančioms 3 % BVP deficito ribą. Šiuo metu procedūra taikoma dešimčiai valstybių narių, tai didžiausia grupė nuo valstybių skolų krizės. Italija tikisi iš jos pasitraukti iki rudens, deficitui mažėjant iki 2,9 % (ADNKronos).

Vokietija sankcijų išvengia dėl naujos išlygos, leidžiančios gynybos išlaidas išimti iš deficito skaičiavimo; taip pakoreguotas jos rodiklis sumažėja iki 2,9 % (n-tv). Prancūzija ta pačia išlyga pasinaudoti negali: jos deficitas per didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vien gynyba (Europos Parlamentas). Obligacijų rinkos pokytį jau įkainoja. 2025 m. rugsėjį Prancūzijos dešimties metų pajamingumas trumpam viršijo Italijos pajamingumą pirmą kartą nuo euro sukūrimo (Flossbach von Storch).

Slinkimas į 2027-uosius

2027 m. balandžio prezidento rinkimai gilų fiskalinį koregavimą daro politiškai beveik neįmanomą. Nė vienas iš pirmaujančių kandidatų nesiūlo tokio masto karpymų, kokių, TVF vertinimu, reikėtų (Connexion France). Nė viena ES valstybė niekada nebuvo finansiškai nubausta pagal perviršinio deficito procedūrą (ES Taryba). Nyderlandų parlamentas gegužę 122 balsais prieš 27 dar kartą patvirtino, kad Nyderlandai „negarantuoja kitų šalių nacionalinių skolų“ (Tweede Kamer), taip uždarydamas bendro skolinimosi kelią kaip kolektyvinį išėjimą.

Europos Komisijos pesimistinis scenarijus numato 5,7 % Prancūzijos deficitą 2027 m. (Boursorama). Jei skirtumai tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainos smarkiai išsiplėstų, ECB galėtų panaudoti transmisijos apsaugos priemonę — mechanizmą, skirtą stabdyti obligacijų rinkos panikos plitimą eurozonoje. Tačiau tam šalis turi laikytis ES fiskalinių rekomendacijų. Eurozonos fiskalinės taisyklės buvo rašomos galvojant apie tokias valstybes kaip Graikija. Dabar Graikija jų laikosi. Šalis, padėjusi jas rašyti, — ne.