Prancūzija skolinasi brangiau nei Italija

Trečiadienį 15:18 GMT dešimties metų Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas siekė 4,90 % – daugiau nei Italijos 4,64 % (Borsa Italiana/Radiocor). Italijos skola didesnė, tad investuotojų vertinimą lemia ir tai, kiek valstybė dar turės skolintis. Prancūzijos mokesčių mokėtojai šį vertinimą pajus tik jei jis išliks iki kitų obligacijų pardavimo.

Išpardavimas labiausiai paveikė Prancūziją

Obligacija suteikia teisę į fiksuotas išmokas, todėl jos kaina ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis. Kai pardavėjai sumažina obligacijos kainą, naujas pirkėjas tas pačias išmokas gauna už mažesnę sumą, todėl jo investicijos pajamingumas padidėja.

Trečiadienį pardavimas prasidėjo už Europos ribų. Naftos kaina pakilo virš 100 JAV dolerių už barelį, nes baimintasi tiekimo sutrikimų per karą su Iranu. Tai vėl pakurstė nerimą dėl infliacijos (Reuters via Fidelity).

Europos obligacijų kainos krito nevienodai. Tos pačios popietės duomenimis, dešimties metų Vokietijos obligacijų pajamingumas padidėjo 1 baziniu punktu (šimtąja procentinio punkto), Prancūzijos – 15, Italijos – 11 (Borsa Italiana/Radiocor). Vokietijos obligacijos yra euro zonos atskaitos taškas. Dienos pabaigoje Prancūzijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumų skirtumas siekė beveik 140 bazinių punktų (Teleborsa).

Kodėl investuotojai išskiria Prancūziją

Italijos skola, palyginti su ekonomikos dydžiu, didesnė. Europos Komisijos duomenimis, 2025 m. ji siekė 137,1 % BVP, t. y. per metus šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertės, o Prancūzijos skola – 115,6 % (Europos Komisija, Europos Komisija). Tačiau šalys labiau skiriasi tuo, kiek naujų lėšų joms dar reikės pasiskolinti.

Pavasario prognozėje Europos Komisija numatė, kad Prancūzijos valdžios sektoriaus deficitas, t. y. metinis viešųjų išlaidų ir pajamų skirtumas, 2026 m. sieks 5,1 % BVP, o 2027 m. – 5,7 % (Europos Komisija). Šios prognozės paskelbtos keliais mėnesiais prieš šios savaitės obligacijų išpardavimą. Italijai ta pati prognozė numatė beveik 2,9 % deficitą, o 2025 m. šalis turėjo 0,8 % BVP pirminį perteklių: pajamų pakako visoms išlaidoms, išskyrus palūkanas (Europos Komisija).

Tikėtiniausias paaiškinimas – skolintojai vertina ne tik sukauptą skolą, bet ir tai, kiek valstybei dar teks skolintis. Tai iš prognozių išvedama išvada, o ne nustatytas investuotojų motyvas. Pirminis perteklius savaime nereiškia, kad Italijos skolos santykis su ekonomikos dydžiu mažės: tai priklauso ir nuo palūkanų išlaidų, ir nuo ekonomikos augimo. Spaudimas Prancūzijai prasidėjo ne trečiadienį – praėjusią savaitę jos obligacijų pajamingumas jau buvo aukščiausias per kelis dešimtmečius (To Brief).

Kada didesnis pajamingumas tampa sąskaita

Obligacijų kainų kritimas nekeičia Prancūzijos įsipareigojimų pagal jau parduotas obligacijas, nes jose numatytos išmokos fiksuotos. Papildomų palūkanų valstybė moka tik leisdama naujas obligacijas.

Spalio 1 d. Prancūzija pardavė 6,271 mlrd. € obligacijų, kurių išpirkimo terminas – 2036 m.; vidutinis jų pajamingumas siekė 4,93 % (Agence France Trésor). Ši norma tiems pirkėjams jau fiksuota. Kitame aukcione pirkėjai reikalaus tokio pajamingumo, kokį tądien nustatys rinka.

Skolinimosi poreikis didelis. Prancūzijos valstybės skolos agentūra Agence France Trésor 2027 m. planuoja parduoti 340 mlrd. € vidutinės ir ilgos trukmės obligacijų. Į šį planą įtrauktas sueinančios skolos pakeitimas nauja, arba refinansavimas. Planas taip pat remiasi biudžetu, kurio parlamentas dar nepatvirtino (Agence France Trésor). Kiekvienas pardavimas vyksta pagal tos dienos pajamingumą, todėl vienos dienos pokytis menkai parodo būsimą išlaidų naštą. Svarbu, kokie pajamingumai laikysis per visus metų aukcionus.

Kol kas nuostolį patyrė investuotojai, jau turintys Prancūzijos obligacijų: jų rinkos vertė sumažėjo. Nauji pirkėjai gauna didesnes pajamas, kurias užsitikrina keleriems metams. Mokesčių mokėtojams didesnės išlaidos teks vėliau ir tik jei pajamingumai išliks aukšti per aukcionus: papildomos palūkanos mažins kitoms reikmėms skirtas lėšas arba pareikalaus daugiau pajamų. Kol kas nėra duomenų, kad trečiadienio prekyba būtų tiesiogiai paveikusi Prancūzijos būsto paskolas ar kainas.

Prancūzija rinkoje skolinasi brangiau už Italiją, nors jos skola mažesnė. Aiškiausią šio skirtumo paaiškinimą kol kas suteikia Europos Komisijos prognozuojamas Prancūzijos deficitas. Kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams, priklausys nuo to, kiek ilgai išliks pajamingumų skirtumas, kol Paryžius vykdys 2027 m. planuojamus obligacijų pardavimus (Agence France Trésor).