Prancūzijos skola brangsta labiau nei Italijos

Prancūzija trumpam skolinosi dešimčiai metų brangiau nei Italija, Graikija ar Ispanija. Rugpjūčio 17 d. jos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas, t. y. metinė grąža, kurios investuotojai reikalauja skolindami Paryžiui dešimtmečiui, pasiekė apie 4,05 % — aukščiausią lygį nuo 2009 m. (Boursorama/Reuters, LSE). Italijos analogiškas pajamingumas siekė maždaug 4,0 %, Graikijos — 3,88 % (Minkabu FX). Per euro zonos skolų krizę ši hierarchija buvo priešinga. Vienos dienos rinkos kaina dar nereiškia tvaraus lūžio, bet investuotojai Prancūzijai jau taiko didesnę rizikos premiją nei šalims, kurias anksčiau laikė gerokai rizikingesnėmis.

Pasaulinė banga ir prancūziška priežastis

Ilgalaikio skolinimosi kaina kyla daugelyje rinkų. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas taip pat pasiekė 15 metų aukštumas, brango ir JAV, Japonijos bei Jungtinės Karalystės skola (Guardian). Šis bendras judėjimas paaiškina dalį Prancūzijos 4 % ribos.

Aiškesnis Prancūzijai būdingos rizikos matas — skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos skolinimosi kainos, nes lyginami tos pačios trukmės skolos vertybiniai popieriai. Šis skirtumas nuo maždaug 74–79 bazinių punktų liepos pabaigoje padidėjo iki 84 bazinių punktų rugpjūčio 17 d. ir viršijo Italijos 77 bazinius punktus (Boursorama/Reuters, France Epargne). Vadinasi, investuotojai iš Prancūzijos reikalauja papildomos premijos ne vien dėl pasaulinio palūkanų lygio kilimo.

Kaip didesnės palūkanos patenka į biudžetą

4 % pajamingumas nereiškia, kad visa Prancūzijos 3 536 mlrd. € valstybės skola (INSEE, Eurostat) per naktį tampa brangesnė. Dauguma anksčiau išleistų obligacijų parduotos mažesnėmis palūkanomis, o jų kaina biudžetui keičiasi tik suėjus terminui ir skolą refinansuojant. Maždaug aštuonerių metų vidutinė Prancūzijos skolos trukmė (AFT) sulėtina rinkos palūkanų poveikį viešiesiems finansams.

Vis dėlto spaudimas jau matomas. Prancūzijos iždas 2026 m. palūkanų mokėjimams numatė 59,3 mlrd. € (AFT). Pirmąjį ketvirtį palūkanų išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 37 % (Le Monde). BNP Paribas skaičiavimu, jei pajamingumai išliktų aukšti, papildomos palūkanų išlaidos galėtų suvalgyti apie 60 % 2027 m. planuojamo išlaidų didinimo (BNP Paribas). Tai mažiau erdvės sveikatai, švietimui, gynybai ar mokesčių lengvatoms.

Europos Komisija prognozuoja, kad Prancūzijos deficitas 2026 m. sieks 5,1 % BVP, o skola padidės iki 120,2 % BVP (European Commission). Tarptautinis valiutos fondas paragino kasmet iki 2029 m. mažinti išlaidas po 0,8 % BVP (IMF). Ministras pirmininkas Sebastianas Lekorni 2027 m. taikosi į maždaug 4,9 % deficitą (Le Monde) — vis dar toli nuo pažadėtų 3 %.

Kas Prancūzijoje praranda biudžeto erdvę

Vienas kelias grįžti prie 3 % ribos — tai, ką Le Figaro apibūdino kaip pasikartojančius années blanches: metus, kai valdžios išlaidos įšaldomos nominaliai, todėl dėl infliacijos jų perkamoji galia mažėja (Le Figaro). Pirmiausia tai pajustų viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių atlyginimai nespėtų paskui kainas. Taip pat ligoninės, kurių biudžetai kasmet nupirktų mažiau paslaugų ir įrangos, ir socialinių išmokų gavėjai, kurių parama realiąja verte tyliai mažėtų.

Spaudimas pasiektų ir privačias pinigines. Papildomi sveikatos draudikai įspėjo, kad valstybė jiems galėtų perkelti apie 1,5 mlrd. € išlaidų, kurios vėliau būtų perkeltos nariams per didesnes įmokas (Le Memento). Kitoje sandorio pusėje — obligacijų investuotojai: 4 % Prancūzijos Vyriausybės obligacija brangi emitentui, bet patraukli pirkėjui, užsitikrinančiam pajamų srautą (Milano Finanza).

Prancūzija ne vienintelė. Belgijai šiemet gresia apie 1,5 mlrd. € papildomų refinansavimo išlaidų (BRF), o Italija vis dar skolinasi arti 4 % (Il Sole 24 Ore). Tačiau Prancūzijos padėtis naujai nepatogi todėl, kad investuotojai jos nebelaiko savaime suprantamu saugiu viduriu tarp Vokietijos ir Pietų Europos.

ECB turi priemonę netvarkingoms obligacijų rinkoms — pinigų politikos perdavimo apsaugos priemonę, leidžiančią pirkti tikslinių valstybių obligacijas (ECB). Ji geriausiai veikia tada, kai šalies problema — rinkos panika, o ne investuotojų reakcija į pačios valstybės fiskalinius sprendimus. Prancūzijai jau taikoma ES perviršinio deficito procedūra, kuri pradedama, kai šalies deficitas viršija 3 % BVP (Council of the EU). Dėl to apsaugos tinklu remtis sunkiau.

Fitch Prancūzijos kredito reitingą peržiūrės rugpjūčio 28 d. (France Epargne). Paryžius vis dar gali parduoti savo obligacijas. Esminis klausimas — kiek kito biudžeto teks skirti vakarykštei skolai aptarnauti.