Prancūzijos skolą spaudžia 4% riba

Prancūzijos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas, rodantis, kokios grąžos investuotojai reikalauja skolindami valstybei dabartinėmis rinkos kainomis, praėjusią savaitę pasiekė 4,05 % — aukščiausią lygį nuo 2009 m. (Boursorama/Reuters, LSE). Kylant pajamingumui, valstybei brangsta naujas skolinimasis. Tačiau šis poveikis biudžeto neištinka iš karto: jis kaupiasi kasmet, kai seniau išleistos pigesnės obligacijos išperkamos ir pakeičiamos naujomis, brangesnėmis. Prancūzijos problema kol kas ne prieiga prie rinkų, o didėjanti palūkanų našta biudžete.

Prancūzija šiame cikle ne viena. Ilgalaikio skolinimosi kaina taip pat pakilo Vokietijoje, Japonijoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje (The Guardian). Tačiau specifinė Prancūzijos rizika matoma palūkanų skirtume su Vokietija — vadinamajame sprede, kuris rodo, kiek brangiau šalis skolinasi už euro zonos etaloną. Praėjusią savaitę šis skirtumas siekė 84–86 bazinius punktus, arba 0,84–0,86 procentinio punkto (Boursorama/Reuters, QuiFinanza). Italijos skirtumas tuo metu buvo apie 78–82 bazinius punktus (El Economista). Kitaip tariant, Prancūzija dabar moka daugiau nei šalis, prieš dešimtmetį tapusi euro zonos skolų krizės simboliu.

Kaip 4 % pamažu valgo biudžetą

Prancūzijos viešoji skola siekia 3 536 mlrd. € (INSEE). Ji neperskaičiuojama per vieną naktį. Jau išleistos obligacijos iki išpirkimo toliau moka senas, mažesnes palūkanas. Spaudimas atsiranda refinansuojant skolą: senoms obligacijoms sueinant terminui, Prancūzijos skolos agentūra AFT jas keičia naujomis, leidžiamomis jau pagal dabartines aukštesnes normas. Šiemet AFT planuoja išleisti apie 310 mlrd. € vidutinės ir ilgos trukmės obligacijų, kai 2019 m. ši suma nesiekė 210 mlrd. € (Le Figaro, AFT).

Šis poveikis jau matyti valstybės sąskaitose. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį Prancūzijos palūkanų išlaidos pasiekė 34,5 mlrd. €, 19 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (Reuters Breakingviews). Vyriausybės vertinimu, per visus 2026 m. jos sudarys 64,8 mlrd. €, o 2027 m. — 74,2 mlrd. €; 2019 m. ši suma buvo 31,6 mlrd. € (Le Figaro). Palūkanos vis tiesiogiau konkuruoja su viešosiomis paslaugomis ir deficito mažinimu dėl kiekvieno papildomo biudžeto euro.

Kas moka, kas gauna

Nauji Prancūzijos obligacijų pirkėjai gauna didesnes pajamas nei tada, kai šalis skolinosi už 1 % ar 2 %. Draudimo bendrovėms, pensijų fondams ir didesnio pajamingumo ieškantiems taupytojams tai palanku. Senesnių obligacijų turėtojams poveikis priešingas: kylant pajamingumui, anksčiau išleistų mažesnio kupono obligacijų rinkos kaina krinta (Notizie.it). Kol jos neparduodamos, nuostoliai daugiausia apskaitiniai, tačiau bankai ir fondai, portfelius vertinantys rinkos verte, šį pokytį jaučia balansuose (Il Messaggero).

Aiškiausi pralaimėtojai — būsimi mokesčių mokėtojai ir Prancūzijos viešųjų paslaugų vartotojai. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Prancūzijai iki 2029 m. reikėtų kasmetinio struktūrinio biudžeto sugriežtinimo, siekiančio apie 0,8 % BVP, kad skola stabilizuotųsi (IMF). Ministras pirmininkas Sebastjenas Lekorni siekia, kad 2027 m. deficitas būtų apie 4,9 % BVP, nors pagal ES kelią jis turėtų artėti prie 4,3 % (Le Monde). Šį skirtumą galima uždaryti tik įšaldant išlaidas, didinant mokesčius arba derinant abu sprendimus.

Romos ir Atėnų vyriausybėms tai suteikia politinį argumentą. Italijos faktų tikrintojai pažymi, kad palyginimas Italijai atrodo palankesnis iš dalies dėl smarkiai pakilusio Vokietijos pajamingumo, o ne vien dėl pačios Italijos pažangos (Pagella Politica).

Prancūzija dar gali skolintis. Problema — biudžetas

Rugpjūčio 20 d. AFT pardavė 12,5 mlrd. € vertės obligacijų, o paklausa aiškiai viršijo pasiūlą (Les Echos Investir). Investuotojai Prancūzijai skolinti pasirengę, tik už didesnę kainą. ECB turi obligacijų pirkimo priemonę, skirtą nepagrįstam rinkos spaudimui stabdyti — pinigų politikos perdavimo apsaugos priemonę. Tačiau jos taikymas siejamas su skolininkės laikymusi ES fiskalinių taisyklių. Nuo 2024 m. liepos Prancūzijai taikoma ES perviršinio deficito procedūra, todėl tokios priemonės aktyvavimą būtų sunkiau pagrįsti (ECB, European Commission).

Prancūzija vis dar gali parduoti obligacijas. Sunkesnis išbandymas politinis: Paryžiui reikia įstatymais patvirtinti kelerius iš eilės biudžeto griežtinimo metus, kol 2027 m. prezidento rinkimai fiskalinę drausmę pavers dar mažiau patrauklia.