Prancūzijos biudžeto pataisoms reikia kompensacijų

Prancūzijos vyriausybė siekia sumažinti biudžeto deficitą, tai yra sumą, kuria valstybės išlaidos viršija pajamas, nuo 5,4 proc. BVP šiemet iki 5 proc. 2027 m. (Vyriausybės biudžeto pristatymas). Kiekvieną įstatymų leidėjų atmestą mokestį ir kiekvieną atšauktą išlaidų mažinimą reikia kompensuoti kitu mokesčiu ar taupymo priemone, antraip numatytas tikslas taps nepasiekiamas. Nuo antradienio šį pasirinkimą turi padaryti visa Nacionalinė Asamblėja.

Tądien 149 balsais prieš 236 atmestas socialistų siūlymas išbraukti įstatymo projektą (Asamblėjos balsavimo duomenys). Projektas liko svarstomas, tačiau nepaaiškėjo, kokios priemonės jame bus numatytos. Prieš savaitę finansų komitetas 31 balsu prieš tris atmetė projekto pajamų dalį (LCP komiteto pranešimas), kaip rašėme savaitgalį (To Brief). Kadangi komiteto balsavimas buvo tik patariamojo pobūdžio, dabar parlamentarai teikia pataisas pirminiam vyriausybės projektui (Asamblėjos darbotvarkė).

Kas mokės pagal vyriausybės planą

Aukštoji viešųjų finansų taryba, nepriklausoma institucija, tikrinanti vyriausybės prognozes, įvertino, kad plane numatyta 43 mlrd. € naujų priemonių: apie 18 mlrd. € papildomų pajamų ir 25 mlrd. € išlaidų ribojimo (Tarybos išvada). Valstybės tarnautojų atlyginimai būtų įšaldyti, didesnės nei mažiausios pensijos augtų lėčiau, o didžiosios įmonės ir toliau mokėtų papildomą pelno mokestį, tik mažesniu tarifu (Vyriausybės biudžeto pristatymas). Gyventojų pajamų mokesčio ribos taip pat būtų didinamos atsižvelgiant į infliaciją. Tai padėtų namų ūkiams išvengti aukštesnio mokesčio tarifo vien dėl to, kad atlyginimai kilo kartu su kainomis.

Planas remiasi prognoze, kurią Taryba laiko optimistine: kitąmet ekonomika esą augs 1 proc. (Tarybos išvada). Jei augimas bus lėtesnis, mokesčių pajamos bus mažesnės ir deficitas padidės net parlamentui nieko nepakeitus.

Kiekvienai nuolaidai reikia kompensacijos

Parlamentas jau ėmėsi keisti projektą. Preliminarus pataisų poveikio vertinimas parodė, kad komiteto pakeitimai biudžeto balansą pablogintų maždaug 10 mlrd. €, todėl deficitas liktų arti 5,4 proc. (LCP komiteto pranešimas). Vyriausybės deryboms atstovaujantis Rolanas Leskiūras sako derėsiąsis su opozicija tol, kol bus laikomasi 5 proc. ribos (AFP pranešimas).

Jam reikia partijų, siūlančių spragą užpildyti priešingais būdais, balsų. Socialistai nori didesnių mokesčių dideliam turtui ir paveldėjimui, griežtesnės kovos su sukčiavimu ir atlyginimų bei pensijų apsaugos (Socialistų partijos prioritetai). Lorano Vokjė vadovaujami Respublikonai siūlo papildomai sutaupyti 20 mlrd. €, bet priešinasi priemonėms, kurios paliestų pensininkus (La Tribune). Abi pusės nori apsaugoti pensininkus, todėl nebelieka vienos vyriausybės numatytos taupymo priemonės. Čia aptariamuose pasiūlymuose nenurodyta pakankamai būdų šiai spragai kompensuoti.

Kiek kainuotų ilgas delsimas

Prancūzija jau skolinasi brangiau nei kai kurios kaimynės. Spalio 13 d. jos dešimties metų obligacijų pajamingumas siekė 4,810 proc., Vokietijos – 3,435 proc., Italijos – 4,505 proc., rodo Graikijos skolų valdymo agentūros duomenys (Graikijos skolų valdymo agentūros biuletenis). Vienos dienos rinkos kainos neįrodo, kad šį skirtumą sukėlė ginčas dėl biudžeto. Tačiau jos parodo naujo skolinimosi kainą. Į biudžetą ji persiduoda pamažu, kai baigiasi senų obligacijų terminai ir jos pakeičiamos naujomis, išleistomis pagal dabartines palūkanų normas (Prancūzijos iždo agentūros duomenys apie skolos terminus).

Leskiūras teigia, kad skola neauga „sniego gniūžtės“ principu: 2027 m. vidutinė visos negrąžintos skolos palūkanų norma esą sieks 2,5 proc., mažiau už nominalųjį ekonomikos augimą, į kurį įskaičiuota infliacija, sieksiantį 2,7 proc. (MoneyVox). Šį vidurkį mažina anksčiau pasiskolintos lėšos, už kurias mokamos mažesnės palūkanos. Taryba įspėja, kad naujai išleidžiamos skolos palūkanos jau viršija ekonomikos augimo tempą, o valstybės skola, jos prognoze, sieks 121,7 proc. BVP (Tarybos išvada).

Jei iki sausio neįsigalios biudžetas, Prancūzija pereis prie specialaus įstatymo. Jis leistų valstybei toliau rinkti galiojančius mokesčius ir skolintis, tačiau išlaidas apribotų būtiniausiomis paslaugomis, neviršijant praėjusių metų lygio (Finansų inspekcijos ataskaita). Finansų inspekcijos tyrimui vadovavęs Žeromas Furnelis sakė, kad tokia priemonė tinka maždaug dviem mėnesiams (Le Figaro). Jei ji galiotų devynis–dvylika mėnesių per prezidento rinkimų metus, deficitas, inspekcijos vertinimu, būtų bent 0,5 procentinio punkto BVP didesnis nei 2026 m. (Finansų inspekcijos ataskaita).

Preliminariai įvertintos komiteto pataisos panaikintų numatytą deficito mažėjimą, jei būtų priimtos nepasiūlius kompensacinių priemonių. Visa Asamblėja jų dar nepatvirtino, o augimo prognozė dar gali pakeisti skaičius. Tačiau tai nekeičia Leskiūro, socialistų ir respublikonų uždavinio: kiekviena pusė turi įvardyti mokestį arba išlaidų mažinimą, kuris kompensuotų jos siūlomą priemonę išbraukti.