Prancūzijos tanko projektas – be Berlyno įsipareigojimo

Prancūzija turi planuoti naują tanką neturėdama viešo bendros gamybos plano su Vokietija, o Berlynas dar nepasakė, kas liko iš bendros programos. Spalio 8 d. Prancūzijos kariuomenės vadas generolas Fabjenas Mandonas Nacionalinės Asamblėjos Gynybos komitete pareiškė, kad programos rezultatai „ne sont pas bons“ („nėra geri“), o vokiečiai „nusprendė pasitraukti iš projekto“ (Asamblėjos posėdis, BFMTV). Šis teiginys peržengia tai, ką abi vyriausybės yra įrašiusios į oficialius dokumentus.

Mandonas sušvelnino ir savo vertinimą: programos nelaikytų visiška nesėkme, nes abiejų šalių kariuomenės ne vienus metus derino būsimo tanko principus. Vis dėlto jis pripažino, kad pramonei tai bloga žinia (BFMTV).

Ką iš tiesų susitarė abi vyriausybės

Programa vadinama MGCS – „Main Ground Combat System“. Ji turėjo apimti daugiau nei vien tanką: planuota sukurti tarpusavyje susietą įgulinių ir be įgulos veikiančių kovos mašinų, jutiklių bei ginklų sistemą, pakeisiančią Prancūzijos Leclerc ir Vokietijos Leopard 2 tankus.

Plati programos apimtis dabar svarbi, nes Vokietija galėtų nutraukti bendros kovos mašinos kūrimą ir toliau tirti aplink ją numatytas sistemas. Birželio 15 d. Vokietijos vyriausybės atstovas teigė, kad darbas su technologijomis, nepririštomis prie vienos transporto priemonės, nereiškia pasitraukimo iš visos MGCS programos (Vokietijos vyriausybė).

Liepos 17 d. bendrame gynybos tarybos posėdyje abi vyriausybės įsipareigojo tęsti tik sąveikios kovos tyrimus iki koncepcijos patikrinimo etapo. Naujo įsipareigojimo kurti bendrą tanko važiuoklę nebuvo (Eliziejaus rūmai). Vokietijos gynybos leidinys „Behörden Spiegel“ šią tylą įvertino kaip bendro tanko projekto pabaigą („Behörden Spiegel“).

Toks vertinimas pagrįstas, bet lieka interpretacija. Liepos dokumente nebeliko įsipareigojimo kurti bendrą tanką, tačiau pats projektas nebuvo atšauktas. Mandonas teigia daugiau: esą Vokietija pasitraukė ir iš likusių tyrimų. Vokietijos atsakas į jo pareiškimą nepaskelbtas. Viešai nepasirodė nei pranešimas apie programos nutraukimą, nei pakeistas susitarimas ar atšaukta sutartis. Kol Berlynas nepasakys kitaip, platesnio Vokietijos pasitraukimo versija remiasi Prancūzijos generolo teiginiu.

Kodėl partnerystė įstrigo

Prancūzijos sausumos pajėgų vadas generolas Pjeras Šilis gegužę senatoriams sakė, kad šalys nesutaria, kiek kovos mašinų joms reikia ir kada jų prireiks (Prancūzijos Senatas). Jos taip pat nesutarė, kuri gamintoja turėtų jas kurti.

Pramoninis ginčas įgijo konkrečią formą, kai Vokietijos ginkluotės gamintoja „Rheinmetall“ į projektą įtraukė 130 mm patranką. Ji konkuravo su Prancūzijos 140 mm patranka ASCALON, o nacionalinių pramonės šakų pusiausvyra ir taip buvo trapi (Ifri). Dvi konkuruojančios pagrindinės patrankos atspindėjo dvi skirtingas to paties tanko vizijas.

Berlynui buvo mažiau priežasčių ieškoti kompromiso. 2026 m. balandį pristatytas modernizuotas tankas Leopard 2A8 (Vokietijos gynybos ministerija), todėl Vokietijos kariuomenė turi atsarginį variantą, kurio Paryžius neturi.

Prancūzijos terminas

Mandonas komitetui nurodė datas: Prancūzija nuo 2038 m. pradės palaipsniui išimti tankus Leclerc iš tarnybos, o jų pakaitalo tyrimai turėtų prasidėti 2027 m. (Asamblėjos posėdis). Šilis yra sakęs, kad kariuomenei reikėtų apie 200 tankų arba panašios paskirties sunkiųjų kovos mašinų. Pasak jo, jei tarptautiniai planai vėluos, Prancūzija 2035–2040 m. laikotarpiu turėtų įdiegti nacionalinį sprendimą (Prancūzijos Senatas).

Viešuose dokumentuose kol kas įtvirtintas tik įsipareigojimas tęsti tyrimus; bendro tanko kūrimas nepatvirtintas. Nė vienas abiejų vyriausybių pasirašytas dokumentas neįpareigoja jų kartu kurti kovos mašinos iki Leclerc tankų išėmimo iš tarnybos pradžios. Berlynas turi viešai paaiškinti, kurias MGCS programos dalis dar finansuoja. Paryžius šio atsakymo laukti negali: naujo tanko tyrimai turi prasidėti 2027 m. (Asamblėjos posėdis), o Vokietija jau turi modernizuotą tanką tarnyboje.