Prancūzijos reaktorių trikdžiai brangino elektrą

Antraštėse minėtas 20,4 % rodiklis buvo momentinė nuotrauka, ne visos dienos vaizdas. AFP jį apskaičiavo pagal EDF pranešimus apie reaktorių darbą iki rugpjūčio 12 d. 10:00 val., kai didžiausia Prancūzijos branduolinių pajėgumų dalis buvo priskirta aplinkosaugos priežasčių nulemtam neprieinamumui (Europe 1, France 24). Dalis šių reaktorių toliau gamino elektrą, tik mažesne galia. Ekonominė problema atsirado tada, kai prarasta gamyba sutapo su dideliu vartojimu.

Kitos paros elektros kainos, tai yra šiandien sudaromų sandorių kaina rytoj tiekiamai elektrai, Prancūzijoje pakilo 21,8 % iki 142,50 €/MWh, o Vokietijoje – 22,8 % iki 138,50 €/MWh (Euronext/Reuters, Oilprice). Vakare, saulės elektrinių gamybai nuslūgus, o vėsinimo poreikiui išlikus, tos pačios dienos prekyboje kainos abiejose šalyse viršijo 300 €/MWh (The Edge).

13 reaktorių, dvi problemos

Iš 57 Prancūzijos branduolinių reaktorių buvo paveikta 13: aštuoni visiškai sustabdyti, dar penki veikė sumažinta galia (Euronews, Barron's).

Įprasta problema – įkaitusios upės. Prancūzijos branduolinės elektrinės aušinimui naudoja upių arba jūros vandenį, o po to grąžina jį šiltesnį. Aplinkosaugos taisyklės riboja, kokios temperatūros vanduo gali būti išleidžiamas atgal, kad būtų apsaugotos žuvys ir žemiau esančios ekosistemos. Garonai pasiekus 28 °C, Golfešo elektrinė turėjo mažinti gamybą. Prie Belgijos sienos esančiame Šoze mažas Mazo upės debitas aktyvavo Prancūzijos ir Belgijos susitarimą dėl vandens pasidalijimo, todėl reaktorius visiškai sustabdytas siekiant išsaugoti tiekimą žemiau upės esantiems vartotojams abiejose šalyse (EDF Chooz, Franceinfo). Panašūs apribojimai veikė ir prie Ronos esančias elektrines.

Netikėtas veiksnys – medūzos. Gravelino elektrinėje, didžiausiame Prancūzijos branduoliniame objekte Šiaurės jūros pakrantėje, masiškai suplūdusios medūzos užkimšo aušinimo vandens įsiurbimo siurblius. EDF sustabdė tris blokus ir sumažino ketvirtojo galią, o aplinkosaugos priežasčių nulemtas neprieinamumas viršijo ankstesnį 15,6 % rekordą, pasiektą vos prieš dvi dienas (EDF, Le Figaro).

Trūkumas Prancūzijoje, didesnės sąskaitos kaimynystėje

Europos nacionalinės elektros rinkos susietos bendrais kasdieniais aukcionais, todėl stygius Prancūzijoje gali pakelti kainą ir kaimyninėse šalyse. Kai iš rinkos pasitraukia pigi branduolinė gamyba, ją pakeičia brangesnės dujinės elektrinės. Kainą konkrečiai valandai paprastai nustato paskutinė paklausai patenkinti reikalinga elektrinė. Taip dujos gali įkainoti visą rinką net tada, kai didžioji elektros dalis pagaminta pigesniais būdais.

Spaudimą sustiprino Vokietijos vėjo gamybos kritimas iki 4,7 GW, maždaug 60 % žemiau sezoninės normos (Euronext/Reuters). Tuo pačiu metu susilpnėjo du didžiausi pigios elektros šaltiniai Europoje, o vakare, kaip įprasta, iš sistemos pasitraukė saulės gamyba.

Europos Komisija rugpjūčio 11 d. nurodė, kad sistema išliko stabili, o jungtys nukreipė elektrą į labiau įtemptus regionus (European Commission). Elektros tiekimas nė vienoje šalyje nenutrūko. Tačiau sistemos stabilumas ir prieinama kaina vartotojui – skirtingi dalykai.

Tiesioginį smūgį patyrė Nyderlandų namų ūkiai, turintys dinaminius elektros tarifus, kai mažmeninė kaina valanda po valandos seka didmeninę rinką (NL Times, Welingelichte Kringen). Italija, didelė prancūziškos elektros pirkėja, per panašų birželio epizodą matė, kaip prieinamas importas iš Prancūzijos sumažėjo nuo maždaug 10–12 GW iki apie 3 GW (DW). Rumunijoje Černavodės antrojo bloko darbas jau buvo sustabdytas, nes Dunojaus sausra sumažino aušinimui reikalingo vandens tiekimą, atskirai įtempdama Pietryčių Europos rinką.

Kitoje pusėje laimėjo dujinių elektrinių savininkai ir baterijų operatoriai, pardavę elektrą tomis pačiomis aukštomis kainomis. Jų kuro arba anksčiau sukauptos energijos sąnaudos tą pačią valandą taip nešoko, todėl skirtumas tarp išlaidų ir pajamų padidėjo.

Metiniai nuostoliai maži, brangios konkrečios valandos

EDF teigia, kad klimato nulemti apribojimai metinę gamybą sumažina tik nežymiai. Istoriniai duomenys tai iš esmės patvirtina: 2000–2022 m. Prancūzijos branduolinės gamybos nuostoliai beveik kasmet nesiekė 1 %, o maždaug 1,5 % pasiekė tik itin karštą 2003 m. vasarą (DW). Bendrovė planuoja per 15 metų skirti apie 9 mlrd. € savo reaktorių parkui pritaikyti prie kylančios temperatūros (Le Monde).

Tačiau metiniai vidurkiai paslepia, kur susidaro kaina. Ji tenka namų ūkiams ir verslui, perkantiems elektrą būtent tomis valandomis, kai vienu metu mažinama kelių reaktorių gamyba. Branduolinės gamybos metiniai nuostoliai gali likti maži, o rinkos kaina – didelė, nes pigiems pajėgumams iškritus didžiausios paklausos metu elektra brangsta greitai. Ar EDF investicijos sumažins būtent šių brangių valandų nuostolius, ar tik bendrą per metus nepristatytos energijos kiekį, turės parodyti RTE, Prancūzijos elektros perdavimo sistemos operatorės, ir būsimų karščio bangų rinkos duomenys.