Prancūzija didina gynybą, deficitas spaudžia

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja gegužės 19 d. pritarė papildomoms 36 mlrd. € karinėms išlaidoms, iki 2030 m. suplanuotas gynybos investicijas padidindama iki 436 mlrd. € (Le Monde, Al-Monitor). Už balsavo 440, prieš — 122 deputatai; nepritarė tik kraštutinės kairės „Nepaklusnioji Prancūzija“ ir Žalieji. Tai didžiausias Prancūzijos karinio biudžeto padidinimas per kelis dešimtmečius. Tačiau vienintelė ES branduolinė valstybė negali pasinaudoti fiskaline priemone, kuria savo perginklavimą finansuoja 17 kitų valstybių narių.

Šaudmenys vietoj naujų platformų

Papildomi 36 mlrd. € pirmiausia skiriami atsargoms ir sunaudojamoms priemonėms, o ne naujai pajėgų struktūrai. Didžiausios eilutės — papildomi 8,5 mlrd. € šaudmenims ir iš viso 8,4 mlrd. € dronams bei nuotoliniu būdu valdomoms sistemoms. Dar lėšų numatyta išankstinio perspėjimo palydovams (3,9 mlrd. €) ir kartu su Italija gaminamiems oro gynybos perėmėjams (1,6 mlrd. €) (Al-Monitor).

Tai Ukrainos karo pamokos, perkeltos į biudžeto eilutes. Trejus metus stebėjusi tuštėjančias Europos atsargas, Prancūzija pirmiausia finansuoja tai, kas fronte išnaudojama greičiausiai. Didžiosios programos nepaspartintos: nėra naujų „Rafale“ naikintuvų užsakymų, papildomų fregatų ar didesnio finansavimo Prancūzijos ir Vokietijos šeštosios kartos kovinio orlaivio projektui. Gynybos pramonės atstovai šį patikslinimą apibūdina kaip 2023 m. patvirtinto, bet nepakankamai finansuoto formato padengimą, o ne plėtrą (Forces Opérations). Apie 90 % išlaidų lieka Prancūzijos bendrovėms — tai didžiausia vidaus pirkimų dalis Europoje (Defense News).

Prancūzijai nepasiekiama gynybos išlyga

2024 m. ES fiskalinė reforma sukūrė gynybos išlygą: valstybės gali iki 1,5 % BVP papildomų karinių išlaidų neįtraukti į deficito skaičiavimą. Ją jau aktyvavo 17 valstybių narių (Epicenter Network, Brussels Signal). Prancūzija to nepadarė, nes negali.

Nuo 2024 m. liepos Prancūzijai taikoma ES perviršinio deficito procedūra — formalus procesas, pradedamas valstybės deficitui viršijus 3 % BVP. Prancūzijos deficitas siekia 5,1 %. Gynybos išlyga apsaugo nuo naujų procedūrų dėl karinių išlaidų, bet nepanaikina jau pradėtų. Reglamento (ES) 2024/1264 8 straipsnis įpareigoja Prancūziją iki 2029 m. deficitą sumažinti žemiau 3 %, nepriklausomai nuo to, kiek ji išleidžia raketoms ar palydovams.

ES viduje susidariusi asimetrija iškalbinga. Vokietija reformavo konstitucinį skolos stabdį ir aktyvavo išlygą. Ji 2026 m. gynybai skyrė 108 mlrd. €, beveik dvigubai daugiau nei Prancūzijos 57 mlrd. €. Lenkija pirmoji pasirašė sutartis dėl ES SAFE gynybos paskolų — naujos ES skolinimosi priemonės karinėms išlaidoms — už 43,7 mlrd. € ir kariuomenei skiria 4,5 % BVP. Daugiausia fiskalinės erdvės perginklavimui turi ne tos šalys, kurios neša Europos branduolinio atgrasymo naštą.

Prancūziją papildomai spaudžia skolinimosi kaina. Dešimties metų obligacijų pajamingumas gegužę pasiekė aukščiausią lygį nuo 2009 m. Prognozuojamos 2026 m. palūkanų išlaidos — 74 mlrd. € — jau viršija gynybos biudžetą. Prancūzija skolinasi skolai aptarnauti ir tuo pat metu skolinasi perginklavimui.

Spaudžiamos taisyklės

Balsavimo koalicija buvo neįprastai plati: prie valdančiojo bloko prisijungė ir Nacionalinis sambūris, ir socialistai. Tai vienas plačiausių tarppartinių sutarimų gynybos klausimu per pastaruosius metus. Tačiau įstatymas priimtas be naujų pajamų priemonių, remiantis milijardiniais kitų ministerijų išlaidų mažinimais. Kairės kritika neapsiribojo pinigais: deputatai perspėjo, kad projekte numatyti miglotai apibrėžti vykdomosios valdžios įgaliojimai saugumo krizių metu apeiti aplinkosaugos ir planavimo taisykles.

Emanuelis Makronas remia atskirą gynybos išlaidų traktavimą deficito skaičiavimuose. Italijos premjerė Džordža Meloni pagrasino trauktis iš SAFE paskolų programos, jei išlyga nebus išplėsta ir energijos sąnaudoms. Maždaug pusė gynybos išlyga besinaudojančių valstybių atlaisvintą fiskalinę erdvę leidžia ne gynybos reikmėms, taip silpnindamos pačios priemonės patikimumą tuo metu, kai daugėja spaudimo ją plėsti.

Įstatymo projektas birželio 2 d. keliaus į Prancūzijos Senatą. Parlamentinė aritmetika jau aiški. Fiskalinė — dar ne.