Degalų šuolis apsunkina ECB spalio palūkanų sprendimą

Rugsėjį degalai vartotojų kainas Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje kilstelėjo labiau, nei tikėjosi analitikai, praneša „Bloomberg“. Energijos ir maisto kainų neįtraukiantis kainų indeksas beveik nepakito. Europos Centriniam Bankui (ECB), nustatančiam euro zonos palūkanų normas, šį skirtumą teks įvertinti prieš priimant sprendimą spalio 29 d. (ECB).

Šalis geriausia lyginti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) – bendrą prekių ir paslaugų krepšelį, kurį ES sukūrė tam, kad valstybių infliacijos rodikliai būtų palyginami. Pagal šį rodiklį Ispanijoje kainos per metus pakilo 5,0 proc., Italijoje – 4,1 proc. (INE, Istat). Prancūzijoje jos ūgtelėjo 3,4 proc., Vokietijoje – 3,3 proc. (Insee, Destatis).

Augimą lėmė energijos kainos

Bendras veiksnys – energija. Per metus jos kainos kilo nuo 14,9 proc. Vokietijoje iki 22,3 proc. Italijoje; dyzelinas kelių transportui Italijoje pabrango net 34,9 proc. (Destatis, Istat).

Ispanijos bendrą infliacijos rodiklį iš dalies lėmė palyginimo bazė: 2025 m. rugsėjį degalai pigo, o šiemet tuo pačiu metu brango. Todėl metinis pokytis skaičiuojamas nuo žemesnio atskaitos taško ir atrodo didesnis (INE).

Bazinė infliacija, iš kurios pašalinamos svyruojančios energijos ir maisto kainos, rodo ramesnį vaizdą. Vokietijoje ji nepakito ir siekė 2,4 proc. (Destatis). Italijoje ji padidėjo nuo 1,5 iki 1,7 proc., o Ispanijoje ūgtelėjo dviem dešimtosiomis – iki 3,1 proc. (Istat, INE).

Preliminariame Prancūzijos įvertyje bazinė infliacija neskelbiama, tačiau paslaugų kainų augimas paspartėjo nuo 1,9 iki 2,2 proc. (Insee). Šie nedideli pokyčiai fiksuojami greta didelio energijos kainų šuolio, bet rugsėjo duomenys neparodo, ar energijos brangimas persidavė kitoms kainoms.

Kas moka daugiau ir kaip parama veikia rodiklį

Daugiausia už degalus sumoka tie, kurie jų perka daugiausiai: į darbą važinėjantys žmonės, neturintys galimybės naudotis traukiniu, vežėjai, ūkininkai ir nafta būstą šildantys namų ūkiai.

Infliacijos rodiklį veikia ir tai, kaip vyriausybės mažina šią naštą. Sumažinus degalų mokesčius, atpinga degalai degalinėse ir krinta išmatuota infliacija. Tiesioginė išmoka pasirinktiems namų ūkiams jiems padeda, bet indekso nekeičia. Vokietija nuo spalio 1 d. mažina degalų mokesčius maždaug 17 centų už litrą, tačiau šis sprendimas priimtas per vėlai, kad paveiktų rugsėjo rodiklį („Zeit“). Prancūzija buvo linkusi rinktis tikslinę paramą („Reuters“ per „Investing.com“). Todėl spalio Vokietijos infliacijos rodiklis turėtų būti mažesnis, nei leistų spręsti degalų kainos, o Prancūzijos rodiklyje atsispindės visas jų pabrangimas.

Ką turi įvertinti ECB

Rugsėjo 10 d., dar nepaskelbus šių duomenų, ECB padidino indėlių galimybės palūkanų normą iki 2,50 proc. (ECB). Tai palūkanos, kurias centrinis bankas moka komerciniams bankams už jame per naktį laikomas lėšas. Pagal šią normą bankai nustato savo paskolų kainas, todėl jos padidinimas pirmiausia pasiekia kintamųjų palūkanų būsto paskolas turinčius žmones. Vėliau didesnes įmokas pajunta ir paskolų sutartis pratęsiantys gyventojai bei trumpam laikotarpiui besiskolinančios įmonės.

Rugpjūtį euro zonos infliacija siekė 3,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,4 proc. (Eurostat). Argumentą už dar vieną palūkanų normos didinimą teikia paties ECB ekspertų rugsėjo prognozė: jie tikėjosi, kad energijos brangimas persiduos kitoms kainoms, o bazinė infliacija aukščiausią tašką – 2,8 proc. – pasieks 2027 m. (ECB prognozės). Jei įmonės degalų sąnaudas pradės įskaičiuoti į transporto, maisto ir paslaugų kainas, delsimas gali leisti šiam procesui įsibėgėti.

Argumentas palaukti paprastesnis: didesnės palūkanos nepaskatins išgauti daugiau naftos. Jų poveikis pasireiškia per kelis mėnesius – brangsta paskolos ir lėtėja išlaidos. Kintamųjų palūkanų paskolas turintys žmonės ir įsiskolinusios įmonės mokėtų daugiau, o degalai liktų tokie pat brangūs.

Kol kas paskelbti rugsėjo duomenys rodo, kad kainų šuolį lėmė energija, o platesnis kainų spaudimas išlieka ribotas. Bazinė infliacija Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje pasikeitė daugiausia keliomis dešimtosiomis procentinio punkto; Prancūzija paskelbė tik paslaugų kainų rodiklį. Spalio 2 d. skelbiamas preliminarus visos euro zonos infliacijos įvertis dar gali pakeisti šį vaizdą (Eurostat). Kol jo nėra, sprendimas didinti palūkanas spalio 29 d. labiau remtųsi ECB ekspertų prognoze nei jau išmatuotomis kainomis.