Vokietijos Chinook kaina šoktelėjo

Vokietija ketino įsigyti patikrintą, jau gaminamą JAV karinį sraigtasparnį. Tačiau, kaip skelbia „Der Spiegel“, dar neprasidėjus pristatymams sąskaita padidėjo 631 mln. €. Jei Europa sunkiai suvaldo išlaidas net brandžiai platformai, platesni perginklavimo planai susiduria su paprasta problema: politiniai pažadai auga greičiau nei realūs gamybos ir tiekimo pajėgumai.

Vokietijos gynybos ministerijos Bundestago biudžeto pareigūnams perduotas dokumentas rodo, kad 60 sunkiųjų transporto sraigtasparnių „Boeing CH-47F Chinook“ pirkimas dabar kainuos apie 7,187 mlrd. €, daugiau nei anksčiau patvirtinta suma („Der Spiegel“). Ministerija kainos augimą aiškina didesnėmis „Boeing“ kainomis, tiekėjų sąnaudomis, darbo užmokesčio spaudimu ir konfigūracijos pakeitimais. Nauji kariniai reikalavimai, teigiama, prie pabrangimo neprisidėjo. Pats dokumentas neviešas, todėl 631 mln. € viršijimo skaičius remiasi „Spiegel“ pranešimu.

Kaip „paprastas“ pirkimas pabrangsta

Pirkimas vykdomas per JAV užsienio karinių pardavimų sistemą FMS — vyriausybės tarpusavio kanalą, kuriame Vašingtonas veikia kaip tarpininkas tarp pirkėjo ir gamintojo. JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra Kongresui buvo pranešusi apie preliminarų 8,5 mlrd. JAV dolerių paketą Vokietijai: jame numatyti patys orlaiviai, varikliai, apsaugos sistemos, mokymai, logistika ir ilgalaikė priežiūra (DSCA). Šis skaičius nuo pradžių buvo viršutinė sąmata. Pagal FMS taisykles pirminiai pranešimai tėra apytikriai, o galutinė kaina kinta tikslinant sutartis ir technines specifikacijas (DSCA FAQ).

Būtent čia matyti, kodėl Europos perginklavimas sudėtingesnis nei leidžia manyti viešai skelbiami biudžetų skaičiai. Vyriausybės paskelbia išlaidų tikslus, parlamentai patvirtina pajėgumų poreikius, tačiau tarp sprendimo ir pristatymo biudžetą iš vidaus suvalgo infliacija, tiekimo grandinių kamščiai ir augantys techninės priežiūros paketai. Šis modelis ne naujas, bet jo mastas didėja, nes gynybos paklausa kyla visame žemyne. Vokietijos Bundestago Biudžeto komitetui, kontroliuojančiam federalines išlaidas, dabar teks politiškai paaiškinti, kodėl saugiu ir patikrintu laikytas pasirinkimas kainuoja šimtais milijonų eurų daugiau, nei buvo žadėta (Bundestag).

Priklausomybės kaina

„Chinook“ turėtų pakeisti senstančius Vokietijos CH-53 sunkiuosius transporto sraigtasparnius ir užpildyti pajėgumą, kurio NATO vis labiau reikia: karių, technikos ir amunicijos perkėlimą rytiniame flange, įskaitant Vokietijos nuolatinę brigadą Lietuvoje (Boeing, Euronews). JAV platformą pateisino greitis ir suderinamumas su sąjungininkais. Tačiau toks pasirinkimas Vokietiją dešimtmečiams susieja su amerikietiškomis atsarginių dalių kainomis, priežiūros grandinėmis ir modernizavimo grafiku. Kiekvienas programinės įrangos atnaujinimas, kiekvienas remonto ciklas, kiekvienas karo meto skubus užsakymas eis per JAV kanalus.

Prancūzijos užsienio politikos institutas Ifri šią riziką formuluoja tiesiai: Europa gali turėti techniką, bet vis tiek priklausyti nuo kitų, kad ši technika skraidytų (Ifri). Europos Komisija bando judėti priešinga kryptimi per SAFE — naują ES mechanizmą bendrai finansuoti gynybos gamybą — ir ką tik pasiūlė penkis bendrus Europos gynybos projektus (Euronews). Tačiau jokia ES programa per naktį nesukurs europietiško sunkaus transporto sraigtasparnio, kurio brandumas prilygtų „Chinook“.

Lenkija rodo, kodėl vien autonomijos argumentas šio klausimo neišsprendžia. Varšuva plačiai įsipareigojo pirkti JAV ginkluotę, skaičiuodama, kad amerikietiška technika stiprina Vašingtono įsitraukimą į Europos gynybą ir atgrasymą suteikia greičiau, nei tai galėtų padaryti europinės plėtros ciklai. Kartu Lenkija pasirašė gynybos pramonės bendradarbiavimo susitarimą su Švedijos „Saab“, pripažindama, kad europinės alternatyvos atsiranda lėčiau (KPRM). Kompromisas aiškus: greitis ir sąjungininkų signalas dabar, pramoninė autonomija vėliau.

Spaudimas visai sistemai

Nyderlandų gynybos memorandumas rodo, kur tai veda: Haga įsipareigojo siekti NATO 3,5 % išlaidų normos ir planuoja daugiau sraigtasparnių, laivų bei bepiločių sistemų (Defensie). Kai visi NATO nariai vienu metu didina paklausą, jie konkuruoja dėl to paties riboto tiekėjų, kvalifikuotų darbuotojų ir integravimo pajėgumų rato. Kainos kyla, terminai ilgėja. Tas pats sąnaudų spaudimas pasieks ir kitas sąjungininkų pirkimų programas, vykstančias lygiagrečiai. Vokietijos viršyta sąmata nėra vien atskira klaida. Tai ankstyvas ženklas, kas nutinka, kai politiniai išlaidų įsipareigojimai didėja greičiau, nei gamybos linijos pajėgia juos sugerti.

Parlamentai vis dar linkę tvirtinti matomą techniką — orlaivius, laivus, šarvuotąsias mašinas. Sudėtingesnė sąskaita slypi sistemoje aplink juos: programinėje įrangoje, atsarginėse dalyse, priežiūroje ir realiame pajėgume veikti karo metu. Sraigtasparnio korpusas matomas plika akimi. Strateginė kaina slypi visame, kas leidžia jam pakilti.