Vokietija skolinasi gynybai

Vokietija daugelį metų skolinimosi ribojimą pristatė kaip ekonominės drausmės ženklą. Frydricho Merco kabinetas dabar patvirtino 2027 m. biudžeto projektą, kuriame numatyta apie 203,6–203,7 mlrd. € naujų skolų, rodo su „Reuters“ siejamas pranešimas. Europinis šio sprendimo klausimas prasideda ne nuo pačios sumos, o nuo starto pozicijų: Vokietija pagal bendras taisykles gali skolintis iš padėties, kurios Prancūzija ir Italija neturi.

Tą padėtį lemia trys veiksniai. Investuotojai Vokietiją tebelaiko saugiu skolininku, konstitucinės taisyklės Berlynui dabar palieka platesnių išimčių, o gynybos poreikis suteikia politinę priedangą. Skola kainuoja daugiau nei pigių pinigų laikotarpiu, tačiau Vokietijos dešimties metų obligacijų pajamingumas, t. y. palūkanų norma, kurios investuotojai reikalauja skolindami Berlynui dešimtmečiui, liepos 7 d. siekė apie 2,99 %. Tai nėra finansavimo panikos kaina, rodo „TradingEconomics“ duomenys.

Skolinimasis iš rytojaus

Planas sudėliotas sluoksniais. Pagrindinis federalinis biudžetas, infrastruktūros fondas ir Bundesvero fondas 2027–2030 m. laikotarpiu kartu numato apie 838,2 mlrd. € skolinimosi, nurodoma tame pačiame su „Reuters“ siejamame pranešime. Kitaip tariant, Berlynas būsimąsias mokesčių pajamas perkelia į šiandienos saugumo ir infrastruktūros biudžetus.

Svarbus ir teisinis kelias. Vokietijos skolos stabdis, konstitucinė taisyklė, ribojanti įprastą skolinimąsi, nebeveikia taip pat, kai gynybos ir saugumo išlaidos viršija 1 % BVP, šalies metinės ekonominės produkcijos, kaip pranešė DW ir FAZ. Dėl to skolinimąsi šalies viduje lengviau pateikti kaip saugumo priemonę, o ne kaip bendrą išlaidų didinimą.

Rizika pasirodys vėliau. Federalinės palūkanų išlaidos, tai yra kreditoriams sumokami pinigai dar prieš pradedant ginčus dėl naujų paslaugų ar mokesčių mažinimo, turėtų išaugti nuo 41,9 mlrd. € 2027 m. iki 80,7 mlrd. € 2030 m., praneša „Tagesschau“. Tokie mokėjimai tampa pirmuoju reikalavimu biudžeto pajamoms, todėl vėlesnės vyriausybės kiekvieną biudžeto derybą pradės turėdamos mažiau erdvės.

Šį sprendimą būtų lengviau pagrįsti, jei augimas darytų daugiau darbo. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad biudžetas remiasi 0,5 % realaus augimo, t. y. augimo atskaičius infliaciją, prielaida 2026 m. ir 0,9 % 2027 m., nurodo „Onvista“ / „Reuters“. Silpnas augimas savaime nereiškia, kad skolintis klaida. Jis reiškia, kad dar svarbiau, ką ta skola nupirks.

Kas apsaugoma

Pirmuosius laimėtojus įvardyti nesunku. „WirtschaftsWoche“ rašo, kad 2027 m. planuojama 117,5 mlrd. € investicijų ir apie 109,7 mlrd. € pagrindinių gynybos išlaidų. Šie pinigai tekės gynybos pramonei, statybų bendrovėms, geležinkelių rangovams ir viešųjų darbų tiekėjams. Lenkija šį planą vertins mažiau pagal apskaitą, o daugiau pagal tai, ar jis virs realiai pristatoma įranga, logistika ir parama Ukrainai. Šį rūpestį atspindi ir DW lenkiška apžvalga.

Finansinė priedanga ateina iš mažiau apsaugotų valstybės sričių. „Upday UK“ praneša apie 3 mlrd. € mažinamas subsidijas pensijų draudimui ir 1,8 mlrd. € mažinamas subsidijas sveikatos draudimui, taip pat apie 2,7 mlrd. € perkėlimą iš Klimato ir transformacijos fondo į bendrąjį biudžetą spragai dengti. Šios subsidijos — federalinio biudžeto pervedimai draudimo sistemoms, todėl poveikis priklausys nuo vėlesnių sprendimų dėl įmokų, paslaugų ir rezervų. Kryptis aiški: gynyba ir infrastruktūra saugomos, o socialinės ir klimato eilutės padeda sudėti skaičius.

Kodėl kiti negali tiesiog nukopijuoti

ES biudžeto taisyklės tebenaudoja 3 % BVP deficito ribą, t. y. metinio skirtumo tarp išlaidų ir pajamų lubas, ir 60 % BVP skolos orientyrą, kaip nurodo Europos Komisija ir Reglamentas 2024/1263. Nelygybė slypi starto sąlygose. Šalis, turinti Vokietijos saugaus skolininko reputaciją, saugumo šoką gali paversti investiciniu skolinimusi. Didelės skolos valstybė tas pačias taisykles pasitinka su mažesne rinkų kantrybe ir siauresne politine erdve namuose.

Prancūzija kontrastą rodo skaičiais. „Arab News“ nurodė, kad 2026 m. pirmąjį ketvirtį jos valstybės skola siekė 3 536,1 mlrd. €, arba 117,5 % BVP. Italija rodo apskaitos ginčą: „Pagella Politica“ pabrėžia, kad gynybos išlaidos nėra paprasčiausiai išbraukiamos iš ES deficito taisyklių. „Upday NL“ prideda patikimumo problemą: Berlynas daug skolinasi, bet kartu tebeargumentuoja už liesesnį ES biudžetą.

Pačios Vokietijos laukia ir sava siena. Teigiama, kad finansavimo spragos didės nuo 22 mlrd. € 2028 m. iki 38 mlrd. € 2029 m. ir 47 mlrd. € 2030 m., rašo „taz“. „Handelsblatt“ praneša, kad vyriausybė 2027 m. jau naudoja 6,8 mlrd. € rezervų, vėlesniems metams palikdama apie 3,9 mlrd. €.

Vokietijos posūkis į skolą — privilegijos išbandymas, o ne švarus atsisakymas nuo drausmės. Precedentas pateisinamas tik tuo atveju, jei skola dar iki palūkanų išlaidoms vėl susiaurinant biudžeto erdvę virs saugumu, infrastruktūra ir realiai naudojamais pajėgumais.