Vokietija perka JAV „Tomahawk“

Vokietija pirks amerikietiškas sparnuotąsias raketas „Tomahawk“. Kancleris Frydrichas Mercas apie susitarimą paskelbė NATO viršūnių susitikime Ankaroje, teigdamas, kad tai žingsnis siekiant užpildyti Europos pajėgumų spragą smogti taikiniams giliai už priešo linijų (Euronews, DW). Kariniu požiūriu toks pirkimas sprendžia realią problemą. Politiniu požiūriu jis dar labiau pririša Europą prie Vašingtono būtent toje srityje, kurią Europos strateginės autonomijos šalininkai laiko būtina kurti pačioje Europoje.

Metai tylos, tada sąlyginis pritarimas

Vokietija pirmą kartą paprašė įsigyti šias raketas 2025 m. liepą. Vašingtonas kelis mėnesius sprendimo nepriėmė, nors tuo pat metu patvirtino mažiau reikšmingus ginkluotės pardavimus Berlynui (Defense News). Kai JAV šių metų pradžioje atšaukė pačių planuotą tolimojo nuotolio raketų dislokavimą Vokietijoje, delsimas ėmė atrodyti kaip politinis signalas (The War Zone). Berlynas tuo metu žvalgėsi alternatyvų: Turkijos raketų ir bendrų projektų su Ukraina dronų srityje.

Ankaroje paskelbtas susitarimas šią aklavietę pralaužia. Gynybos ministrai pasirašė ketinimų laišką, o Vašingtonas įsipareigojo iki rugpjūčio suteikti oficialų eksporto leidimą. Tačiau politinis pritarimas dar nereiškia užbaigto sandorio. Pardavimas turės pereiti JAV užsienio karinių pardavimų procedūrą — vyriausybių tarpusavio ginkluotės eksporto mechanizmą (DSCA). Kiek raketų bus perkama, kada jos pasieks Vokietiją, kur bus dislokuotos ir kas rūpinsis jų priežiūra, viešai neskelbiama.

Ką rytinis flangas gauna popieriuje

„Tomahawk“ — tolimojo nuotolio tikslaus smūgio sparnuotoji raketa. „Typhon“, JAV sausumos pajėgų vidutinio nuotolio pajėgumų sistema, yra antžeminis paleidimo įrenginys, galintis šias raketas paleisti (ZEIT). Dislokuotas Vokietijoje toks derinys teoriškai galėtų kelti grėsmę Rusijos vadavietėms, logistikos mazgams ir pajėgų telkimo vietoms Karaliaučiaus srityje, Baltarusijoje ir Vakarų Rusijoje (Global Banking & Finance / Reuters). Nebranduolinis atgrasymas remiasi ne vien karių buvimu pasienyje, bet ir galimybe smogti giliau esančiai infrastruktūrai, nuo kurios priklauso puolimo tempas. ES saugumo studijų institutas gegužę įspėjo, kad atšaukus JAV dislokavimą Europoje liko spraga, kurios žemynas pats greitai užpildyti negali (EUISS).

Lenkijos žiniasklaida šį sandorį apibūdino kaip dalinį spragos lopymą (RMF24). Lietuvos žiniasklaidoje jis susietas su Baltijos šalių saugumu per didėjantį Vokietijos karinį buvimą prie Lietuvos (LRT). Vis dėlto nei Varšuva, nei Vilnius viešai nėra patvirtinusios, kad vokiški „Tomahawk“ jau įtraukti į pirmųjų Baltijos gynybos valandų planus. Baltijos karo scenarijuje šios raketos būtų reikšmingos. Ar jos iš anksto priskirtos, parengtos ir politiškai patvirtintos naudoti krizės metu, kol kas neaišku.

Paryžius mato priklausomybės problemą

Prancūzija pačios pajėgumų spragos neginčija. Prancūzijos spauda šį pirkimą aprašė kaip atsaką į Rusijos „Iskander“ raketas Karaliaučiaus srityje ir europinės alternatyvos nebuvimą (Le Monde, Le Figaro). Ginčas prasideda nuo klausimo, kas bus vėliau. Pagrindinės „Tomahawk“ technologijos — nukreipimo sistemos, programinė įranga, apsaugoti komponentai — lieka JAV kontrolėje (Meta-Defense). Net Vokietijos ženklais pažymėtas ginklas priklausytų nuo amerikietiškų tiekimo grandinių, atsarginių dalių, techninės priežiūros ir modernizavimo.

Prancūzijai tai jautru ir dėl platesnio konteksto. Bendras Prancūzijos ir Vokietijos naujos kartos kovinio orlaivio projektas SCAF/FCAS jau ir taip trapus, todėl dar vienas didelės vertės Vokietijos užsakymas, nukreiptas į Vašingtoną, Paryžiuje vertinamas skausmingai. Mercas argumentuoja, kad „Tomahawk“ reikalingi kaip pereinamasis pajėgumas, kol Europa kuria savas alternatyvas (DW). Tačiau, kaip įspėja ir „Friends of Europe“, laikini tiltai gynyboje dažnai tampa nuolatiniai: jie sumažina politinį spaudimą ir atima biudžetą iš tikrai europinės tolimojo nuotolio smūgio programos.

Ko pranešime dar trūksta

Tai dvišalis JAV ir Vokietijos pardavimas. NATO suteikia strateginį kontekstą, bet ne priima sprendimą. Kol Vokietija nepaskelbė raketų skaičiaus, pristatymo grafiko, patvirtintų dislokavimo vietų, parengtų įgulų ir aiškių taisyklių, kas greitai besivystančios krizės metu leistų jas paleisti, Mercas paskelbė apie būsimą pajėgumą, o ne apie ginklą, kurį Rusija jau dabar privalėtų įtraukti į savo karinius skaičiavimus. Šie atsakymai reikalingi dar iki formalaus pardavimo užbaigimo rugpjūtį.