Vokietija kaltina Serhii K. dėl Nord Stream

Vokietijos federalinė prokuratūra pareiškė kaltinimus Serhijui K., Ukrainos piliečiui, kuris, prokurorų teigimu, vadovavo grupei, 2022 m. rugsėjį Baltijos jūroje susprogdinusiai tris „Nord Stream“ dujotiekių vamzdžius (DW, Euronews). Liepos 1 d. pateiktame kaltinamajame akte teigiama, kad jis koordinavęs slaptą operaciją iš nuomotos jachtos ir detonavęs sprogmenis prieš civilinę energetikos infrastruktūrą, jungusią Rusiją ir Vokietiją. Tai pirmasis baudžiamasis kaltinimas byloje, kuri beveik ketverius metus skaldė Europos sostines. Teisinis procesas jau rodo, kiek toli sąjungininkės pasirengusios eiti padėdamos Vokietijai šią bylą persekioti baudžiamąja tvarka — ir kur ta parama baigiasi.

Italija įtariamąjį perdavė. Lenkija atsisakė.

Kaltinamasis aktas pasiekė Vokietijos teismą todėl, kad Italija bendradarbiavo. Italijos pareigūnai 2025 m. rugpjūtį netoli Riminio sulaikė Serhijų K. pagal Vokietijos išduotą Europos arešto orderį — standartinį ES mechanizmą, pagal kurį valstybės narės viena kitai perduoda įtariamuosius. Praėjusį lapkritį jis perduotas Vokietijai ir nuo tada laikomas suimtas iki teismo (ANSA/CEI).

Lenkija pasirinko priešingą kelią. Varšuvos teismas atsisakė perduoti kitą su byla siejamą Ukrainos pilietį (Interia). Teisiniai argumentai buvo siauri: jurisdikcijos klausimai ir abejonė, ar tariamas veiksmas pagal Lenkijos teisę taip pat būtų laikomas nusikaltimu.

Politinė priežastis — gerokai gilesnė. Premjeras Donaldas Tuskas viešai palaikė atsisakymą. Varšuvai „Nord Stream“ niekada nebuvo neutrali civilinė infrastruktūra. Tai buvo Vokietijos ir Rusijos strateginis dujotiekis, dėl kurio Lenkija daugelį metų įspėjo: jis suteiksiąs Maskvai papildomą svertą prieš Europą (DW).

Šis skirtumas didesnis nei du skirtingi teismų sprendimai. Europos arešto orderis veikia remdamasis abipusio pripažinimo principu: nacionaliniai teismai turi pasitikėti vieni kitų orderiais. Lenkijos atsisakymas parodo, kur šis pasitikėjimas lūžta politinio spaudimo sąlygomis. Įtariamojo perdavimo procedūra dabar neša ginčą dėl to, kas iš tiesų buvo „Nord Stream“.

Vieniša Vokietijos byla

Vokietijos prokurorai pasirinko platų aiškinimą. Kaltinimai iš dalies grindžiami tuo, kad tai buvęs išpuolis prieš civilinę infrastruktūrą, o gynybos argumentas, jog karo metu veikusiam kariui galėtų būti netaikomas įprastas baudžiamasis persekiojimas, atmestas (Zeit). Vokietijos teismas pripažino jurisdikciją, nors sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos.

Vokietija šią bylą vykdo viena. Danija ir Švedija turėjo savo tyrimus, tačiau 2024 m. vasarį juos nutraukė. Danijos policija nustatė, kad sprogimai buvo tyčinis sabotažas, bet vėliau pareiškė, jog nėra pakankamo pagrindo baudžiamajai bylai Danijoje tęsti. Taip Vokietijai byla liko ne dėl suderintos europinės strategijos, o todėl, kad kiti tyrimai išnyko iš proceso.

Viešai žinomų įrodymų tebėra nedaug. Suomijos transliuotojas Yle pranešė, kad tyrėjai įtariamąjį su jachta Andromeda sieja naudodami telefono duomenis, tačiau pripažino, jog bylos pasakojimas vis dar smarkiai remiasi Vokietijos žiniasklaidos publikacijomis (Yle). Atsakomybės niekas neprisiėmė. Ukraina dalyvavimą neigia. Viešai nepateikta įrodymų, siejančių operaciją su valstybės sprendimu (BBC).

Kaip kaltinimas tampa kaltės nuosprendžiu

Vengrijos reakcija parodo, kaip greitai individualus kaltinimas gali būti perrėmintas politiškai. Nepriklausomas portalas Telex apie kaltinimus pranešė pabrėždamas, kad įtariamasis kaltę neigia, o joks teismas nėra nustatęs valstybės atsakomybės (Telex). Vyriausybei artima Vengrijos žiniasklaida į pirmą planą iškėlė įtariamojo pilietybę ir bylą įtraukė į platesnį Budapešto argumentą prieš paramą Ukrainai. Šuolis nuo „kaltinamas Ukrainos pilietis“ iki „kalta Ukraina“ politiškai patogus, bet teisiškai nepagrįstas. Būtent tokioje spragoje įsitvirtina dezinformacija.

Galios pasiskirstymas šioje byloje aiškus. Kaltinimus pateikė Vokietijos prokurorai. Vokietijos teismas spręs, ar byla keliaus į teisminį nagrinėjimą. Italija perdavė vieną įtariamąjį. Lenkija užblokavo kito perdavimą. ES institucijos suteikė teisinį karkasą — Europos arešto orderį ir abipusio pripažinimo taisykles, tačiau pačiam baudžiamajam persekiojimui jos nevadovauja. Dabar prasideda patikrinimas, ar teisme kryžminės apklausos išbandyti įrodymai atsilaikys prieš politinę pagundą vieną kaltinamąjį paversti nuosprendžiu visai valstybei.