Vokietija NATO pranešė apie 2.69% GDP gynybą

Vokietija informavo NATO, kad 2026 m. gynybai numato skirti 124,7 mlrd. €, arba 2,69 % BVP, pranešė „ZEIT“. Šis skaičius Berlyną perkelia iš valstybės, ilgai spaustos pasiekti sąjungininkų sutartą ribą, į šalį, pagal kurią dabar bus matuojami kiti. Vis dėlto Europos saugumui svarbiausias ne pats pažadas, o tai, kiek jis virs realia, panaudojama karine galia.

NATO procentai rodo nacionalinius planus, o ne įmokas į bendrą aljanso karinę kasą. Anksčiau galiojęs 2 % BVP orientyras ir lūkestis, kad bent 20 % gynybos išlaidų būtų skiriama įrangai, dabar papildyti griežtesne trajektorija: iki 2035 m. pasiekti 5 %, iš jų 3,5 % skiriant pagrindinei gynybai, o 1,5 % — keliams, uostams, kibernetiniam saugumui, energetikai ir kitoms sistemoms, be kurių kariuomenės nejuda. Taip šią kryptį apibendrina CRS parengta naštos pasidalijimo apžvalga ir „Al Jazeera“ pranešimas iš NATO viršūnių susitikimo. Spaudimas sąjungininkėms didėja, bet vien procentai dar neparodo, kas gebės pajėgas dislokuoti, aprūpinti ir išlaikyti veikiant didelės įtampos sąlygomis.

Berlynas perka politinį svorį

Kancleris Frydrichas Mercas siekia, kad Vokietija būtų laikoma viena pagrindinių Europos saugumo tiekėjų, o ne sąjungininke, kurią į priekį stumia Vašingtonas. Jo vyriausybė sušvelnino apribojimus daugeliui su gynyba susijusių išlaidų ir, QNA duomenimis, orientuojasi į 3,5 % BVP lygį iki 2029 m. Tai Berlynui suteikia politinį atsakymą Vašingtonui ir Markui Rutei anksčiau, negu Europa gauna iki galo patikrintą karinį atsakymą.

Rytinis NATO flangas Vokietiją vertins kitaip. Lenkijoje diskusija sukasi apie amuniciją, oro gynybą, logistiką ir pramonę, o ne vien apie BVP santykį — taip viršūnių susitikimo testą įrėmino „Defence24“. Varšuvai Vokietijos, kaip pastiprinimo mazgo, vaidmuo bus reikšmingas tada, kai traukiniams bus suteikiamas prioritetas, ligoninės galės priimti sužeistuosius, degalai ir atsarginės dalys judės greitai, o karinės kolonos neįstrigs civilinės infrastruktūros kamščiuose. Tokį rūpestį atspindi ir „Onet“ aprašytas scenarijus.

Lietuvoje šis testas įgauna labai konkrečią formą. Čia dislokuojama Vokietijos brigada iki 2027 m. pabaigos turėtų pasiekti apie 5 000 karių ir 200 civilių darbuotojų, nurodo „Euronews“. Vokietijos karių asociacija DBwV teigia, kad štabai, daliniai ir infrastruktūra aplink Ruklą bei Rūdninkus jau formuojami. Kartu gynybos ministras Borisas Pistorijus, kaip pranešė NAMPA, yra pripažinęs logistikos, medicinos ir cheminių, biologinių, radiologinių bei branduolinių grėsmių specialistų trūkumą. Brigada ramina, kai ji egzistuoja planuose. Ji atgraso tada, kai turi žmones, atsargas ir reguliariai treniruojasi.

Sąjungininkai skaičių skaito per savo ribas

Prancūzija Vokietijos išlaidų šuolį vertina per gynybos grandinės kontrolę. Daugiau Vokietijos pinigų gali stiprinti Europą, bet tik tuo atveju, jei jie kuria sistemas, kurias europiečiai gali gaminti, atnaujinti ir prižiūrėti nelaukdami JAV projektų ar leidimų. „Le Monde“ Europos persiginklavimą siejo su spragomis amunicijos, oro gynybos, transporto ir smogiamųjų pajėgumų srityse. „Zone Militaire“ pranešė apie Vokietijos susidomėjimą JAV licencijomis gaminti „Tomahawk“ ir PAC-3 MSE raketas. Tai galėtų didinti pajėgumus, bet kartu paliktų Europą priklausomą nuo amerikietiško pritarimo.

Italija tą patį skaičių mato per biudžeto prizmę. Berlynas turi erdvės išlaidoms didinti, Roma turi paaiškinti, kaip už tai bus sumokėta. „Avvenire“ aprašė susiskaldžiusią vyriausybę, patiriančią NATO, JAV ir ES spaudimą, o „Pagella Politica“ parodė, kad Italijos problema mažiau susijusi su formaliu teisiniu draudimu, o daugiau su deficitu, koalicine politika ir tuo, kaip gynybos išlaidos atsispindi viešuosiuose finansuose.

Ispanija mėgina atskirti pajėgumų įsipareigojimus nuo BVP aritmetikos. Pedras Sančesas atmeta 5 % kaip nacionalinį tikslą ir teigia, kad Ispanijai reikalingiems pajėgumams pakaktų maždaug 2,1 % BVP, rašo „La Vanguardia“. Vokietijos skaičius šį argumentą silpnina. Jis suteikia Rutei ir Vašingtonui daugiau spaudimo svertų, kai „El Español“ praneša apie perspėjimus sąjungininkėms, kurios atsisako skirti gynybai reikalingas priemones.

Vokietijos pranešimas NATO pirmiausia keičia aljanso politiką, o tik po to — Europos realiai dislokuojamą karinę galią. Mercas nupirko Berlynui patikimumo, o tas patikimumas dabar virsta spaudimu Romai, Madridui ir rytiniam flangui. Įrodymas bus ne procentas lentelėje, o pasirašytos sutartys, sukomplektuoti daliniai, užpildyti sandėliai, atlaisvinti maršrutai ir pratybose išbandytos brigados. Kol to nėra, Vokietija labiau sustiprino savo poziciją NATO viduje negu Europos ranką krizės atveju.