Skip to main content
EU_PUBLIC_AFFAIRS05 / 08 · dienos istorija3 min · 601 žodžių · 145 šaltinių

Vokietija perka KNDS paritetą už 8 mlrd. €

Parašyta DIto brief AI · 2026 m. gegužės 21 d., 03:50
Kaip buvo parašyta

The massive architecture of a tank maker dwarfs the boardrooms of Paris and Berlin.

Vaizdo kompozicija · tobrief
tekstas · 3 min skaitymo

Vokietija mokės iki 8 mlrd. €40 % akcijų paketą KNDS — Prancūzijos ir Vokietijos gynybos bendrovėje, gaminančioje tanką „Leopard 2“, savaeigę haubicą „Caesar“ ir didelę dalį Europos šarvuotosios technikos (Handelsblatt, n-tv). Prancūzija turės tokį patį 40 % paketą. Gegužės 20 d. užbaigtas sandoris sukuria dvišalę, valstybės kontroliuojamą gynybos grupę, kurios vertė siekia apie 20 mlrd. € (Reuters). Kartu atkuriama valdymo schema, daugiau kaip dešimtmetį stabdžiusi „Airbus“.

Pariteto sandoris, suplanuotas mažėjimui

Berlyne kelias savaites ginčytasi, kas svarbiau — kontrolė ar kaina. Gynybos politikos šalininkai siekė visiško pariteto su Paryžiumi, kad būtų apsaugotos pramoninės kompetencijos ir darbo vietos. Finansų pusė norėjo 30 % paketo: pagal Nyderlandų bendrovių teisę, kuria vadovaujasi KNDS, to pakaktų blokuojančiai mažumai, bet nereikėtų tokio gilaus valstybės įsitraukimo. Koalicijos kompromisas — 40 % dabar, su įpareigojimu per dvejus ar trejus metus dalį sumažinti iki 30 %. Abi vyriausybės išlaikys vienodas balsavimo teises, nepriklausomai nuo turimų akcijų dydžio (Reuters).

Vokietija akcijas perka biržos įtraukimo kaina iš Wegmannų ir Bode šeimų, sukūrusių „Leopard“ pirmtaką ir dabar visiškai pasitraukiančių iš bendrovės. KNDS šią vasarą planuoja akcijas įtraukti į prekybą Frankfurto ir Paryžiaus biržose, viešiesiems investuotojams pasiūlydama apie 20 % akcijų (Defense News).

Žmogus, kartą jau išardęs šį modelį

KNDS valdybos pirmininkas Tomas Endersas didelę karjeros dalį, eidamas „Airbus“ vadovo pareigas, kovojo su būtent tokio valdymo pasekmėmis. 2000 m. sukurtas Prancūzijos ir Vokietijos paritetas EADS, „Airbus“ patronuojančiojoje bendrovėje, baigėsi dviejų vadovų blokavimais ir gamybos krizėmis, kurių simboliu tapo A380 programa. 2013 m. Endersas prastūmė reformą, sumažinusią valstybių akcijų paketus ir sutelkusią valdymo galią. Dabar jis mato, kaip dvi vyriausybės atkuria tą pačią konstrukciją. Vieša jo reakcija: 80 % bendras valstybės dalyvavimas „gali būti tik pradžia. Tikslas turi būti ilgainiui reikšmingai sumažinti valstybės akcijų paketus“ (MarketScreener).

Paskutinis likęs dvišalis projektas

Sandoris sudaromas tuo metu, kai Prancūzijos ir Vokietijos gynybos bendradarbiavimas beveik neturi kitų apčiuopiamų rezultatų. FCAS/SCAF — bendras šeštosios kartos naikintuvo projektas, turėjęs pakeisti „Rafale“ ir „Eurofighter“ — faktiškai subyrėjo, kai balandžio 22 d. „Dassault“ nutraukė derybas su „Airbus“ (Opex360). MGCS, planuotas naujos kartos tankas, vis dar neturi pasirašytų kūrimo sutarčių, o jo tikslinis terminas nuslinko nuo 2035 m. iki 2040–2045 m. (Army Recognition).

Abi pusės jau kuria nacionalines alternatyvas. Vokietijos kartelių priežiūros institucija leido išplėsti „Rheinmetall“ ir „KNDS Deutschland“ bendrąją įmonę, kuri iki dešimtmečio pabaigos turėtų sukurti tarpinį „Leopard 3“ (MarketScreener). Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja balandį balsavo už galimybės apskritai atsisakyti MGCS nagrinėjimą ir vietoj jo kurti tik prancūzišką tarpinį tanką (Assemblée nationale). Ankstesni Prancūzijos ir Vokietijos gynybos pramonės susijungimai judėjo panašia trajektorija: paskelbiamas paritetas, pasiekiama aklavietė, tyliai pradedamos nacionalinės programos, o formalus išsiskyrimas paprastai ateina praėjus penkeriems ar dešimčiai metų po sandorio.

Ko paritetas neišsprendžia

Didžiausia neišspręsta sandorio problema — ginklų eksportas. Berlynas ne kartą taikė griežtesnius ginklų pardavimo ribojimus nei Paryžius, įskaitant tiekimo Saudo Arabijai blokavimą, nors Prancūzijos pramonė norėjo tęsti sandorius. Prancūzijos požiūris liberalesnis. 2019 m. dvišalis eksporto susitarimas numato, kad viena šalis negali vetuoti pardavimo, kai jos komponentai sudaro mažiau nei 20 % sistemos vertės. Tačiau „Leopard 2“ atveju vokiškas turinys ir yra pati sistema. Nėra paskelbta susitarimo, kaip du lygūs akcininkai spręs eksporto ginčus bendrovės viduje.

Atskirą riziką kelia ir būsimas akcijų įtraukimas į biržą: balandžio 29 d. KNDS pradėjo vidinį tyrimą dėl 1,89 mlrd. € vertės senų sutarčių su Kataru, susijusių su įtariama korupcija „Leopard 2“ ir haubicų sandoriuose, sudarytuose dar iki susijungimo (KNDS). Audituotos 2025 m. finansinės ataskaitos vis dar nepaskelbtos.

Žlugus naikintuvo projektui, o naujam tankui vėluojant dešimtmečiu, Vokietija ir Prancūzija prisiriša prie bendrovės, turinčios 23,5 mlrd. € užsakymų portfelį (Defense News) ir korupcijos tyrimą. Endersas šią valdymo architektūrą jau matė. Praėjusį kartą jai sutaisyti prireikė trylikos metų.

How was this article?

Help us get better

Details about this article
Model:
claude-opus-4-6
Generated:
5/21/2026, 4:16:05 AM
Pipeline run:
eu_pipeline_20260521_015005
Watermark:
SynthID (Google's invisible watermark)
Human review:
None before publication
Learn more about our methodology