Vokietijoje elektra kainavo gerokai brangiau nei Švedijoje

One European auction meets the narrow limits of its cables.
Vaizdo kompozicija · tobriefPirmadienį, 2026 m. lapkričio 9 d., Vokietijoje kitą parą tiekiamos elektros didmeninės rinkos vidutinė kaina siekė 345,64 €/MWh (šalių palyginimo lentelė). Šiaurės Švedijos SE2 kainų zonoje tą pačią dieną ji vidutiniškai buvo 6,10 €/MWh (Šiaurės ir Baltijos šalių zonos). Abi šalys prekiauja vienoje susietoje Europos aukcionų sistemoje, tačiau kainos smarkiai skyrėsi.
Tai kitos paros elektros kainos, nustatomos aukcione dieną prieš tiekimą. Jos apima tik pačią energiją, be tinklo mokesčių ir valstybės mokesčių, todėl neatspindi galutinės kainos namų ūkiams. Kainos dienos eigoje taip pat smarkiai svyravo: vieno vakarinio 15 minučių laikotarpio Vokietijos aukcione kaina pasiekė 653,38 €/MWh (Vokietijos rinkos apžvalga).
Kaip vienas aukcionas sukuria skirtingas kainas
Europoje elektros rinkos susiejamos taip, kad vienas skaičiavimas vienu metu įvertintų visų šalių pasiūlymus. Pigiau elektrą gaminančios zonos gali parduoti ją brangesnėms tol, kol tarp jų esančios jungtys pasiekia pajėgumo ribą. Jai pasiekus, abipus jungties esančiose zonose susidaro skirtingos kainos.
Kiekvienoje zonoje kainą, kurią gauna visi pardavėjai, nustato brangiausia elektrinė, kurios gamybos dar reikia paklausai patenkinti. Daugelyje Europos šalių ši elektrinė dažnai kūrenama dujomis, todėl dujų kaina veikia ir elektros kainą. Pirmadienį dujos buvo brangios: Nyderlandų etaloninės dujų sutarties kaina siekė 86,50 €/MWh („The Guardian“).
Vokietijai nepadėjo ir menka vėjo gamyba. Prognozė rodė, kad vėjo elektrinės pagamins apie 1 555 MW – vos 2,3 % įrengtosios galios (Vokietijos vėjo energijos prognozė). Tai prognozė, o ne duomenys apie tai, kurios elektrinės iš tiesų veikė ar kuri iš jų nustatė kainą. Elektra į Vokietiją vis dėlto buvo importuojama: 17:45 val. grynasis importas siekė 7,103 GW (Vokietijos elektros srautų suvestinė). Šie skaičiai rodo per sienas tekėjusią elektrą, bet neatskleidžia, kurios jungtys buvo visiškai apkrautos.
Kur jungčių pajėgumo nepakanka
Vokietijos vakarinėse kaimynėse elektros kainos buvo panašios: Belgijoje siekė 335,27 €/MWh, Prancūzijoje – 334,12 €/MWh (šalių palyginimo lentelė, Belgijos kainos pagal EPEX duomenis). Ispanijoje kaina buvo gerokai mažesnė – rinkos operatorius nurodė 179,67 €/MWh (OMIE).
Pirėnų pusiasalio jungtys su žemynine Europa – vienas iš galimų struktūrinių veiksnių. Ispanijos elektros tinklo operatorė „Red Eléctrica“ nurodo, kad tarpvalstybinių jungčių pajėgumas siekia 2 % šalies elektros gamybos pajėgumo („Red Eléctrica“). Šis rodiklis parodo, kokį pajėgumą turi jungiamieji elektros kabeliai, palyginti su šalies gamybos galia; mažas santykis reiškia ribotas galimybes prekiauti elektra. Tai nuolatinis infrastruktūros apribojimas. Neturint pirmadienio elektros srautų duomenų, negalima nustatyti, kiek jungtys lėmė kainų skirtumą tarp Ispanijos ir Prancūzijos.
Baltijos šalių kainos rodo panašią tendenciją. Latvijoje ir Lietuvoje elektra vidutiniškai kainavo apie 414 €/MWh (Šiaurės ir Baltijos šalių zonos). Pranešime, kuriame remiamasi tiekėjos „Elektrum“ duomenimis, nurodyta, kad tuo metu elektros perdavimo tarp Estijos ir Latvijos pajėgumas siekė apie 900 MW (LRT). Tai galėtų paaiškinti, kodėl Estijoje elektra kainavo mažiau nei pietinėse kaimynėse, tačiau neįvertinta, kokią kainų skirtumo dalį lėmė ši jungčių riba.
Kam tenka didmeninės kainos šuolis
600 €/MWh didmeninė kaina atitinka 0,60 €/kWh – namų ūkių sąskaitose naudojamo elektros kiekio vieneto kainą, tačiau tik už pačią energiją (ACER ir CEER). Pirmąjį 2026 m. pusmetį ES namų ūkiai už elektrą vidutiniškai mokėjo apie 0,28 €/kWh, įskaitant mokesčius ir tinklo paslaugas (Eurostatas). Šių kainų negalima tiesiogiai prilyginti. Perskaičiavimas tik parodo mastą: pirmadienio brangiausiu 15 minučių intervalu vien energija kainavo daugiau nei namų ūkiai vidutiniškai moka už kilovatvalandę, įskaitant visas kitas išlaidas.
Nuo sutarties rūšies priklauso, kam tenka tokia kaina. Apie 52 % ES namų ūkių sutarčių yra fiksuotos kainos, o 7 % – dinaminės, kintančios kartu su rinkos kaina kiekvienu prekybos intervalu (ACER mažmeninės rinkos suvestinė). Dinaminių sutarčių klientai mokėjo vakaro piko kainą, nebent automobilį įkraudavo ar būstą šildydavo pigesnėmis valandomis. Fiksuotos kainos klientai tą dieną nuo šuolio buvo apsaugoti. Ar jų tiekėjai patyrė nuostolių, priklauso nuo to, kiek elektros buvo iš anksto nupirkę arba kiek kainą buvo užfiksavę apsidraudimo sutartimis. Įmonės, pirkusios elektrą neatidėliotinų sandorių rinkoje be tokios apsaugos, piką pajuto tiesiogiai.
Pirmadienio duomenys leidžia daryti dvi išvadas. Bendras aukcionas kainų Europoje nesuvienodino, nes pasiūla zonose skyrėsi, o jungčių pajėgumas buvo ribotas. Trumpas didmeninės kainos šuolis taip pat nereiškia, kad tiek pat išaugo daugumos namų ūkių sąskaitos, nes dauguma jų turi fiksuotos kainos sutartis. Vis dėlto turimi skaičiai neparodo, kuris konkretus tinklo apribojimas lėmė kiekvieną kainų skirtumą. Atsakymą gali duoti tinklų operatorių duomenys apie faktinius elektros srautus ir jungčių pralaidumą.
Details about this article
- Model:
- claude-opus-5-5
- Generated:
- 11/10/2026, 1:58:00 AM
- Pipeline run:
- eu_pipeline_20261110_005009
- Watermark:
- SynthID (Google's invisible watermark)
- Human review:
- None before publication