Vokietija brėžia €16bn dronų karo standartą

Borisas Pistoriusas iki dešimtmečio pabaigos nori skirti apie 16 mlrd. € dronams, antidronų sistemoms ir elektroninei kovai visose Bundesvero pajėgų rūšyse. Nuo liepos turėtų būti kuriami ir specializuoti dronų daliniai (Tagesschau, DW). Vadinamasis Aktionsplan Drohnen — didžiausia iki šiol Europos dronų programa ir kartu bandymas apibrėžti, kaip NATO rytiniame flange turi atrodyti pasirengimas dronų karui. Būtent šis standartų nustatymo siekis kelia sąjungininkams nerimą.

Ukrainos pamoka, perkelta į pramonę

Vokietijos planas remiasi logika, kuri matoma kiekviename Ukrainos fronto kilometre. Pigios bepilotės sistemos aptinka taikinius, smogia ir trikdo logistiką, todėl gynėjai priversti nuolat slopinti signalus, stebėti erdvę ir naikinti grėsmes. Dronai tapo ciklo centru: laikas tarp grėsmės pastebėjimo ir jos sunaikinimo sutrumpėjo iki minimumo (CFR). Vokietija mėgina nusipirkti visą šį ciklą — stebėjimo platformas, klaidžiojančiuosius šaudmenis, jutiklius ir trikdžius, stabdančius priešo dronus.

Europai tai svarbu dviem keliais. NATO regioniniai gynybos planai susieja nacionalines pajėgų struktūras su kolektyviniu pasirengimu, todėl tai, ką Berlynas perka Lietuvoje dislokuojamai brigadai, nulems ir sąjungininkų sąveikos reikalavimus (NATO). Kitas kelias — ES gynybos finansavimo priemonė SAFE (Security Action for Europe), suteikianti valstybėms narėms pigias paskolas karinei įrangai įsigyti, bet kartu kreipianti jas į bendras technines specifikacijas kaip prieigos sąlygą (European Parliament). Jei Berlyno reikalavimai taps šablonu, Vokietijos pirkimai formuos rinką gerokai už pačios Vokietijos ribų.

Penkios sostinės, viena baimė

Sąjungininkų reakcijos rodo bendrą nerimą: kas valdo architektūrą, tas valdo rinką.

Nyderlandai jau jungiasi prie šios krypties. Nyderlandų gynybos ministerija pasirinko „Hensoldt Nederland“ atnaujinti 101-ojo CEMA bataliono elektroninės kovos sistemas, modernizavimą siedama su antidronų pajėgumais ir bendrais Europos pirkimais (Defensie.nl, BNR). Ta pati ministerija prisijungė ir prie skaitmeninės dronų prekyvietės, kurios pirmieji pirkimai vykdomi iš Jungtinių Valstijų. Tai gerai parodo atstumą tarp kalbų apie Europos autonomiją ir skubos diktuojamų sprendimų.

Lenkija pirmauja ES pagal dronų eksportą, bet šis pranašumas trapus. „Puls Biznesu“ duomenimis, 97 % Lenkijos dronų eksporto keliauja į Ukrainą; atmetus šį vieną pirkėją, Lenkija Europoje nukristų į aštuntą vietą. Varšuva tolesnį naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai sieja su ukrainietiškų dronų technologijų gavimu, o tai rodo, kad savo pajėgumų ji nelaiko pakankamais (Defence24).

Prancūzija Vokietijos postūmį skaito per FCAS/SCAF — žlugusios prancūzų ir vokiečių naujos kartos naikintuvo programos — patirtį. Paryžius iki 2035 m. įšaldė „Eurodrone“ finansavimą ir pirmenybę teikia suvereniems taktiniams dronams, o „Dassault“ ir „Airbus“ viešai ginčijasi dėl darbų pasidalijimo (Opex360, Zonebourse). Vokietija juda link masiškai gaminamų, riboto gyvavimo sistemų; Prancūzija gina suverenią kontrolę. Ši takoskyra atidengia pagrindinį Europos gynybos pramonės lūžį.

Rumunija rodo, kas nutinka, kai pinigai atsiranda anksčiau nei pajėgumai. Bukareštas, pasitelkęs SAFE lėšas, pasirašė 5,6 mlrd. € sutartį su „Rheinmetall“ dėl trumpojo nuotolio oro gynybos, tačiau tiekimas baigsis tik 2030 m. (Rheinmetall, Analisi Difesa). Birželio 13-osios naktį, kai netoli Ukrainos sienos pasirodė oro taikiniai, realus Rumunijos atsakas buvo pavojaus signalas ir du Italijos „Eurofighter“ pakilimai, o ne antžeminis antidronų skydas (Adevărul).

Lietuva, priimanti Vokietijos 45-ąją šarvuotąją brigadą, birželį Pabradėje išbandė dronų ir antidronų operacijas pratybose, kuriose dalyvavo 2 900 karių iš aštuonių šalių (DW). Visiškas brigados parengimas planuojamas 2027 m. Kai birželio 13 d. virš Vilniaus apskrities užfiksuotas į droną panašių požymių turintis radaro kontaktas, buvo aktyvuoti naikintuvai, o objektas galiausiai identifikuotas kaip meteorologinis balionas (LRT). Birželio pratybos parodė ambiciją; meteorologinio baliono epizodas — dabartinę realybę.

Atvira byla

Vokietijos planas taps europiniu pasirengimo standartu tik tuo atveju, jei Berlynas paskelbs reikalavimus, prie kurių galės jungtis sąjungininkai. Kitu atveju tai bus dar vienas didelis nacionalinis pirkimų uždaras laukas. Veiksmų plano tekstas, biudžeto išskaidymas, tiekėjų sąrašas, sąveikumo specifikacijos ir doktrina dėl žmogaus kontrolės autonominėse sistemose kol kas nepaskelbti (BMVg). Kol šių detalių nėra, Europos sąjungininkams lieka tas pats klausimas: sekti vokišku standartu, kurio jie patys nekūrė, ar statyti suverenius pajėgumus, kurių vieni neįperka.