Vokietija dislokuoja 4,800 karių Lietuvoje

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šią savaitę Lietuvoje stebi 45-osios tankų brigados pratybas teritorijoje, kurioje ji iki 2027 m. turėtų įsikurti nuolat. Tikslas — apie 4 800 karių ir dar 200 civilinių darbuotojų, visam laikui dislokuotų NATO rytiniame flange (Bundesveras, Lietuvos KAM). Šis vizitas svarbus todėl, kad brigados pažangą galima tikrinti konkrečiais rodikliais: atvykusiais kariais, pastatyta infrastruktūra, pratybomis ir parengtimi. Tai aiškiausias testas, ar didžiausia Europos ekonomika pajėgi saugumo pažadus paversti nuolatine karine jėga ten, kur krizė galėtų prasidėti pirmiausia.

Nuo politinio saugiklio prie kovinės jėgos

Iki 2022 m. NATO rytinio flango gynyba rėmėsi daugianacionalinėmis kovinėmis grupėmis. Tai nedideli rotuojami vienetai, dislokuoti Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Jų funkcija buvo labiau politinė nei karinė: užtikrinti, kad bet koks Rusijos puolimas iš karto įtrauktų kelias sąjungininkes (NATO eFP). Šios pajėgos nebuvo skirtos ilgai išlaikyti teritoriją.

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą šią logiką pakeitė. 2023 m. Vilniaus viršūnių susitikime NATO patvirtino naujus regioninės gynybos planus: juose iš anksto priskiriamos pajėgos, numatomi vadai ir rengiamasi kautis nuo pirmos dienos (NATO Vilniaus komunikatas). Vokietijos brigada — šio posūkio centre. Brigada yra kelių batalionų junginys su savo artilerija, inžineriniais vienetais, logistika ir vadovavimo struktūra. Ji gali veikti savarankiškai. Nuolatinis tokio vieneto bazavimas užsienyje reiškia ne laikiną stovyklą, o kareivines, šaudmenų sandėlius, šeimų apgyvendinimą, mokyklas ir technikos priežiūros infrastruktūrą.

Lietuva paskelbė veiksmų planą, kuriame numatytas etapinis brigados perkėlimas į Rūdninkų karinį miestelį ir objektus Vilniaus regione. Brigada turi oficialią Bundesvero struktūrinę tapatybę ir atskirą Lietuvos Vyriausybės projekto puslapį. Planas egzistuoja. Esminis klausimas — ar Berlynas sugebės jį įgyvendinti.

Apribojimai, kurių Berlynas negali panaikinti pareiškimais

Tarp plano ir realybės stovi dvi struktūrinės problemos. Pirmoji — žmonės. Bundesveras vis dar nepasiekia savo paties plėtros tikslų, o nuolatinė brigada užsienyje personalo rezervą spaudžia labiau nei rotacinis buvimas. Reikia specialistų, civilinių darbuotojų pakaitos, pakankamai karių ir technikos, kad brigada veiktų, Vokietijai tuo pat metu vykdant kitus NATO įsipareigojimus.

Antroji problema — pinigai. Vokietijos konstitucinis skolos stabdis, įtvirtintas Pagrindinio įstatymo 109 ir 115 straipsniuose ir ribojantis federalinį skolinimąsi, varžo gynybos finansavimą. Nuolat dislokuota brigada kuria pasikartojančias išlaidas: atlyginimus, technikos parengtį, šaudmenis, transportą, paramą šeimoms. Politinė valia stipriausia paskelbimo dieną. Karinis patikimumas priklausys nuo to, ar finansavimas atlaikys kelerius metus trunkančias biudžeto derybas.

Geografija paaiškina, kodėl tai svarbu ne tik Vokietijos vidaus politikai. Suvalkų koridorius — siaura sausumos juosta tarp Lenkijos ir Lietuvos, skirianti Rusijos Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos — yra vienintelis sausumos kelias į Baltijos valstybes (CSIS). Jį atkirtus, pastiprinimas Estijos, Latvijos ir Lietuvos keliais ar geležinkeliais nepasiektų. Lietuvoje jau esanti Vokietijos brigada mažina priklausomybę nuo paskutinę minutę per šį pažeidžiamą ruožą permetamų pajėgų.

Ko brigada nepakeis

Lenkija Vokietijos įsipareigojimą vertina palankiai, tačiau Baltijos regiono atgrasymą pirmiausia matuoja pagal JAV buvimą. Jungtinės Valstijos suteikia pajėgumus, kurių nė viena Europos sąjungininkė kol kas neturi tokiu mastu: integruotą oro gynybą, žvalgybą ir stebėseną, logistikos tinklus, ilgojo nuotolio tiksliuosius smūgius. Vokietijos brigada regione padidina sausumos kovinių pajėgų masę. Ji neužpildo virš jos esančių pajėgumų spragų.

Trys Baltijos valstybės taip pat daug investuoja į priešakinių pajėgų papildymą. Per SAFE — naują ES priemonę, leidžiančią valstybėms narėms bendrai skolintis gynybos pirkimams — planuojama apie 12,2 mlrd. € ginkluotės įsigijimų (Defense News). ES karinio mobilumo programa finansuoja praktinius infrastruktūros darbus: tiltų stiprinimą, kad jie atlaikytų tankų svorį, ir geležinkelio vėžių suderinimą, kad sunkioji technika galėtų kirsti sienas nestodama (Europos Komisija). Kiekviena šios grandinės dalis gali tapti atskiru silpnuoju tašku.

Kas lieka neatsakyta

Vieši duomenys rodo rimtą planą. Jie dar neįrodo, kad planas vykdomas pagal grafiką. NATO regioninės gynybos planai įslaptinti, todėl tikslūs parengties rodikliai ir pastiprinimo terminai piliečiams bei parlamentams nematomi. Karių atvykimas, užbaigtos kareivinės, iš anksto sukaupti šaudmenys ir pilnos sudėties pratybos lieka patikimiausi atskaitomybės matuokliai. Šis dislokavimas politiškai gali atrodyti nedramatiškas, bet jo reikšmė didelė: tai Europos gebėjimo ginti labiausiai pažeidžiamą savo teritoriją praktinis egzaminas.