Vokietija didina gynybos biudžetą

Prielaida, kad galimos paliaubos Ukrainoje greitai sumažins karinę paklausą, subyrėjo. Kaip skelbia NV, remdamasi „Reuters“, Vladimiras Putinas atmetęs rimtas derybas. Sąjungininkų vyriausybės dabar planuoja taip, lyg karas tęstųsi, ir tai matyti jų biudžetuose. Pagrindinis klausimas jau ne vien kiek Europa išleidžia, o ar gynybos ministerijos ir pramonė spės tuos pinigus paversti realia karine galia iki kito karo etapo.

Pinigai tikri

Fiskalinį posūkį įtvirtina Vokietija. Kanclerio Friedricho Merzo vyriausybė pasiūlė 2027 m. gynybai skirti 109,7 mlrd. € — maždaug penktadalį federalinių išlaidų — ir dar 11,6 mlrd. € Ukrainai (Bundesfinanzministerium). Berlynas siekia NATO 3,5 % BVP gynybos išlaidų ribą pasiekti iki 2029 m., šešeriais metais anksčiau nei Aljanso numatytas 2035 m. horizontas (Deutschlandfunk).

Lenkija šiame kelyje pažengusi toliau. 2025 m. Varšuva gynybai skyrė beveik 123,6 mlrd. zlotų, iš jų 42,4 mlrd. zlotų modernizacijai; 2026–2027 m. planuojami JAV ginkluotės pirkimai viršija 45 mlrd. zlotų (Defence24). Tokie įsipareigojimai vyriausybes pririša prie daugiamečių gamyklų užsakymų ir pristatymo grafikų, kurie tęsis gerokai ilgiau nei bet kurios hipotetinės paliaubos.

Ne visos sostinės juda tuo pačiu greičiu. Ispanijos premjeras Pedras Sanchezas atsisakė NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttės siūlytos 5 % BVP formulės: bent 3,5 % pagrindiniams kariniams poreikiams ir 1,5 % atsparumui (NATO, El Mundo). Ispanija liko vienintelė sąjungininkė, tam nepritarusi. Sanchezo argumentas — valstybes reikėtų vertinti pagal tai, kokius pajėgumus jos realiai turi, o ne vien pagal išlaidų eilutę. Slovakijos premjeras Robertas Ficas, teigiantis turįs tiesioginius kanalus ir su Putinu, ir su Volodymyru Zelenskiu, bet neparodęs matomo rezultato (Aktuality, Denník N), mažiau svarbus kaip tarpininkas, bet naudingas kaip politinis priedanga toms vyriausybėms, kurios nori lėtinti karinius įsipareigojimus kalbėdamos apie taiką.

Kur pinigai stringa

Išlaidų šuolis atveria gamybos problemą, kurios vien finansų ministerijos neišspręs. Vokietija sustabdė F126 fregatų programą dėl vėlavimų ir išaugusių kaštų. „Eurodrone“ ir FCAS naikintuvo projektai taip pat atsilieka nuo grafikų (ZEIT). Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad artimiausi mėnesiai gali būti „tikrai kritiniai“ ne dėl visapusiškos invazijos, o dėl ribotų Rusijos provokacijų prieš infrastruktūrą ar sienas, galinčių patikrinti, ar NATO geba atsakyti vieningai (TVN24, BBC).

Europos šalys ir Kanada 2026–2027 m. Ukrainai pažadėjo maždaug po 70 mlrd. € karinės paramos per metus (DW). EDIP — ES gynybos pramonės programa, skirta ilgalaikiams raketų, oro gynybos sistemų ir dronų užsakymams — pirkimus perkelia nuo skubių įsigijimų prie daugiamečių sutarčių (DG DEFIS). SAFE, 150 mlrd. € ES bendras gynybos pirkimų fondas, turėtų tą paklausą nukreipti į Europos gamyklas.

Visuomenei vis dar nematyti, ar visa tai daro Europą geriau pasirengusią. NATO pajėgumų tikslai, perėmimo raketų pristatymo terminai ir amunicijos atsargų lygiai lieka įslaptinti. Komisija skaičiuoja įvestis — biudžetinius pažadus ir planuojamas gamybos linijas, bet ne išvestis: suformuotus vienetus, parengties rodiklius ar realiai pristatytą ginkluotę. „Open Gate Italia“ duomenimis, Italija sumažino savo SAFE paraišką nuo 14,9 mlrd. € iki 5 mlrd. €. Tai ženklas, kad net formaliai posūkiui pritariančios vyriausybės atsargiai vertina, kaip greitai pajėgs jį įsisavinti.

Silpnoji vieta — grandinė tarp ministrų, skelbiančių biudžetus, ir pirkimų agentūrų, laivų statyklų bei raketų gamyklų, turinčių pristatyti rezultatą. Gynybos ministerijos pasirašo sutartis. Pirkimų tarnybos valdo technines specifikacijas, bandymus ir tiekėjus. Ginkluotės gamintojai nustato gamybos terminus. Kai stringa bent viena grandis, kaip rodo Vokietijos fregatų programos sustabdymas, pinigai laukia, o daliniai lieka be įrangos. Europos ministrai jau moka suskaičiuoti išlaidas. Dabar jiems reikia įrodyti, kad jos virsta amunicija, perėmimo sistemomis ir pajėgumais, su kuriais Rusijai tektų realiai skaitytis.