Graikija keičia Kipro kabelio grąžą

Graikijos energetikos reguliuotojas pradėjo konsultaciją dėl to, kiek pajamų „Great Sea Interconnector“ galėtų surinkti iš elektros vartotojų sąskaitų. Iš pirmo žvilgsnio tai techninis pakeitimas, tačiau jo poveikis tiesioginis: sumažinus projekte daromą skolos dalies prielaidą, Kipro ir Graikijos povandeninį elektros kabelį siekiama padaryti lengviau finansuojamą bankų paskolomis. Kaina — skolintojams palankesnė formulė gali reikšti didesnes vartotojams perkeltas sąnaudas, ypač jeigu projektas vėluotų arba vėliau būtų pripažintos ginčijamos išlaidos.

Ką keičia skolos dalis ir kodėl tai svarbu sąskaitoms

RAAEY, Graikijos energetikos ir vandens reguliuotoja, rugpjūčio 21 d. pradėta konsultacija apima Graikijai tenkančios kabelio dalies pajamų metodiką (iEnergeia). Pastabų laukiama iki rugsėjo 11 d. Pats kabelis — 1 208 km, 1 000 MW galios povandeninė elektros jungtis, turinti panaikinti Kipro, kaip paskutinės elektra izoliuotos ES valstybės narės, statusą (Europos Komisija).

Ginčo ašis — vadinamasis finansinis svertas, tai yra reguliuotojo daroma prielaida, kokia projekto finansavimo dalis bus skola. Pagal šią prielaidą apskaičiuojama svertinė kapitalo kaina, arba WACC: mišri finansavimo kaina, pagal kurią nustatoma metinė pajamų riba, operatoriui leidžianti lėšas susigrąžinti per tinklo mokesčius elektros sąskaitose.

ADMIE, Graikijos elektros perdavimo sistemos operatorė, siūlo statybos laikotarpiu taikyti 50–60 % skolos dalį, o vėlesniais metais, kai turto vertė palaipsniui nurašoma, — 40–50 %. Teigiama, kad galiojusi formulė rėmėsi 60–80 % prielaida, gerokai viršijančia 45–60 % intervalą, taikomą įprastai ADMIE tinklų veiklai (Sigmalive). Mažesnė tariama skolos dalis reiškia didesnę tariamą nuosavo kapitalo dalį. Nuosavas kapitalas brangesnis už skolą, nes investuotojai prisiima didesnę riziką. Todėl didesnė nuosavo kapitalo prielaida kelia leistiną grąžą, o kartu — sumą, kurią projektas kasmet galėtų susigrąžinti.

Būtent šį metinį pajamų srautą vertina bankai prieš pasirašydami paskolų sutartis. ADMIE ir naujai daugumą įgijusiai jos partnerei „Meridiam“, rugpjūtį nusipirkusiai 66 % projekto dalį, skolintojams palankesnė metodika priartina finansinį uždarymą (Politis, iEnergeia). Graikijos ir Kipro elektros vartotojams tai reiškia, kad po maždaug 657 mln. € ES dotacijos likusi sąskaita būtų dengiama per tinklo mokesčius (CINEA).

Kipras ginčija sąskaitą

Graikija gali koreguoti savo formulę, tačiau kabelio ekonomika priklauso nuo abiejų pusių susitarimo. Pagal dabartinį sąnaudų paskirstymą Kiprui tenka 63 % likusių Graikijos ir Kipro ruožo išlaidų, nors šalies vartotojų bazė gerokai mažesnė (Cyprus Mail).

Atotrūkis tarp ADMIE deklaruojamų ir Kipro pripažįstamų sumų didelis. Teigiama, kad Kipro reguliuotoja CERA pripažino tik apie 82 mln. € iš maždaug 251 mln. €, kuriuos ADMIE nurodo iki šiol išleidusi, tai yra apie 32 % (Proto Thema). Kipro vyriausybė sulaikė pirmąją iš penkių pažadėtų metinių 25 mln. € avansinių įmokų, teigdama mokėsianti tik tada, kai bus išduotas NAVTEX, jūrinis pranešimas, leidžiantis jūros dugno tyrimus, ir atnaujinti fiziniai darbai (Philenews). Viešai tokio pranešimo patvirtinimo nėra (Cyprus Mail).

Kas laimi ir kam tenka rizika

Jeigu kabelis būtų nutiestas laiku, daugiausia laimėtų Kipras. Prisijungimas prie didesnio elektros tinklo reikštų saugesnį tiekimą ir prieigą prie pigesnės elektros. ADMIE ir „Meridiam“ gautų ilgalaikį reguliuojamą turtą. Graikija sustiprintų strateginį elektros tinklų jungties vaidmenį.

Jeigu vėlavimai kauptųsi, o pripažintos išlaidos augtų, galutinė atrama būtų vartotojai. Buvęs CERA pirmininkas Andreasas Poullikkas teigė, kad prieš kalbant apie sąskaitų didinimą pirmiausia turi būti atimtos dotacijos ir rinkos pajamos (Cyprus Mail). Apskaitos požiūriu tai teisinga, tačiau Europos Audito Rūmai perspėjo, kad tarpvalstybiniai elektros projektai ne kartą vėlavo, o vėlavimai atideda pajamas, didina finansavimo sąnaudas ir iš naujo kelia klausimą, kas moka (Europos Audito Rūmai).

Graikija gali pagerinti bankams rodomą projekto modelį. Tačiau ji negali finansine formule panaikinti Kipro atsisakymo pripažinti sąnaudų bazę. Kol abu reguliuotojai nesusitars, kas iš tikrųjų išleista ir kiek galima susigrąžinti, kabelis bankams patrauklesnis popieriuje negu pinigų srautuose.