Graikijos €3bn skydas slepia sąlygas

Pasirašymo salė ir už jos likę klausimai

Rugpjūčio 31 d. Tel Avive Graikijos ir Izraelio gynybos pareigūnai pasirašė susitarimą, kurį abi vyriausybės vadina vienu didžiausių ginkluotės sandorių savo istorijoje: 3,035 mlrd. € vertės sutartį dėl daugiasluoksnės oro gynybos sistemos, paremtos Izraelio technologijomis (Defense News, Jerusalem Post). Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu sandorį pristatė kaip Rytų Viduržemio jūros aljanso su Graikija ir Kipru ramstį (ProtoThema English). Atskiru 26 mln. € vertės „Drone Dome“ kontraktu numatyta strateginių objektų apsauga nuo bepiločių grėsmių (euronews.com).

Tačiau pasirašyta sutartis dar nereiškia veikiančio pajėgumo. Joje numatytas 35 mėnesių pristatymo terminas, taigi maždaug iki 2029 m. liepos. Iki tol Graikijai reikės sukurti nacionalinį vadovavimo tinklą, sujungti radarus ir duomenų perdavimo grandis, parengti įgulas, sukaupti perėmimo raketų atsargas ir atlikti priėmimo bandymus. Lenkijos panaši „Wisla“ programa, kaip aprašė GeekWeek/Interia, nuo 2018 m. sutarties iki pradinės parengties 2024 m. gruodį užtruko beveik septynerius metus. Graikijos grafikas kol kas pristatymo pažadas, ne faktas mūšio lauke.

Sistema po vieningu vadovavimu jungia keturis sluoksnius: SPYDER, skirtą žemai skrendantiems orlaiviams ir dronams; BARAK MX, taikomą sparnuotosioms raketoms ir sudėtingesniems oro taikiniams; „David’s Sling“, skirtą balistinėms raketoms; ir „Drone Dome“ taškinei gynybai (Meta-Defense). Logika paprasta: kiekvienai grėsmei parinkti pigiausią tinkamą perėmimo priemonę, o ne brangiomis raketomis šaudyti į pigius dronus.

Ko Atėnai neskelbia

Svarbiausia atskaitomybės problema — tai, ko visuomenė nemato. Nė viename paskelbtame priede nenurodyta, kiek paleidimo įrenginių, raketų ar radarų Graikija iš tiesų perka. Dislokavimo vietos, papildymo atsargos ir viso gyvavimo ciklo priežiūros sąnaudos lieka įslaptintos (Naftemporiki, Strategist Cyprus).

Dar svarbesnis programinės įrangos klausimas. Atėnai teigia užsitikrinę „prieigą prie pirminio kodo“, tačiau viešai nepaaiškinta, ar tai reiškia visą kodą, deponavimo teises, vietinio redagavimo galimybę, ar tik sąsajos lygmens nustatymus (Strategist Cyprus). Nuo šio skirtumo priklauso, ar Graikija pati valdys grėsmių bibliotekas ir programinės įrangos atnaujinimus, ar per visą sistemos gyvavimo laiką liks priklausoma nuo Izraelio tiekėjų. Vyriausybės teigimu, 19 Graikijos įmonių gaus daugiau kaip 25 % sutarties vertės darbų (ERTNews). Tačiau pramonės dalyvavimas ir suverenumas — ne tas pats.

Įslaptinimas opozicijai suteikia du taikinius: santykius su Izraeliu ir viešos priežiūros stoką. „Naujoji kairė“ pareiškė, kad Atėnai susieja šalies gynybą su valstybe, kaltinama genocidu Gazoje, o Graikijos komunistų partija strateginę partnerystę pavadino eskalacija (in.gr).

Nacionalinė skuba ir Europos solidarumas

Šis sandoris rodo platesnį Europos modelį. Graikija ne vienintelė NATO narė, perkanti Izraelio sistemas: Vokietija per Europos dangaus skydo iniciatyvą ESSI, Berlyno suburtą bendrų oro gynybos pirkimų koaliciją, įsigijo „Arrow“ perėmimo raketų (BMVg). Tačiau Atėnai nuėjo toliau — visą nacionalinį skydą grindžia ne Europos tiekėjais.

Toks pasirinkimas kertasi su Briuselio siekiu, kad europiečiai daugiau gynybos įrangos pirktų kartu ir iš Europos gamintojų, pasitelkdami tokias programas kaip EDIP, Europos gynybos pramonės programa, ir SAFE, naujas ES gynybos investicijų fondas (European Commission, Council). Labiausiai šią įtampą jaučia Prancūzija. Paryžius 2026 m. balandį atnaujino strateginę partnerystę su Atėnais, o Graikija jau išleido milijardus prancūziškiems „Rafale“ naikintuvams ir „Belharra“ fregatoms (Marine & Océans). Prancūzijos Senato ataskaitoje oro ir priešraketinė gynyba įvardyta kaip sritis, kurioje Europa turėtų liautis pirkusi suskaidytas nacionalines sistemas (Sénat). Prancūziška SAMP/T sistema buvo tiesioginė konkurentė.

Atėnai pasirinko kitaip, nes Izraelis parduoda sistemas, išbandytas realiame raketiniame kare, o Graikija grėsmes mato dabar. Europos pramoninis solidarumas pralaimi, kai skubių gynybos poreikių turinčios sostinės randa patikrintus ne Europos tiekėjus greičiau ir pigiau.

Kipro žiniasklaida sandorį sutiko kaip regioninį signalą, tačiau tyrėjai nerado įrodymų, kad sistema operaciškai dengtų Kiprą ar jo ypatingos svarbos infrastruktūrą (PhileNews). Kaip pranešė DW, sutartis dvišalė, o ne aljanso skėtis.

Graikija įsipareigojo skirti 3 mlrd. € oro gynybos sistemai, kurios suverenumo sąlygos įrašytos neskelbiamuose prieduose. Graikijos parlamentas turėtų pareikalauti šių sąlygų prieš patvirtindamas išlaidas. ES gynybos pareigūnai savo ruožtu turi paaiškinti, kaip jų bendrų pirkimų darbotvarkė gali veikti, kai realių grėsmių spaudžiamos valstybės narės toliau perka nacionalinius skydus iš ne Europos tiekėjų.