Graikija anksčiau laiko grąžins €6.9 billion, kad skolos santykis būtų mažesnis nei Italijos

2010 m. Graikija laikėsi tik dėl skubių euro zonos partnerių paskolų. Dabar ji turi apie 40 mlrd. € grynųjų rezervą ir savanoriškai grąžina tas paskolas dešimtmečiu anksčiau. Kita įmoka, 6,9 mlrd. €, mokėtina birželio 15 d., turėtų nuleisti Graikijos valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį žemiau Italijos pirmą kartą nuo krizės pradžios. Dar visai neseniai toks palyginimas būtų skambėjęs neįtikimai (Capital.gr, Fortune Greece).

Paradoksas tas, kad Graikija skuba grąžinti vieną pigiausių skolų savo portfelyje.

Pigių paskolų grąžinimo paradoksas

Kalbama apie Graikijos paskolų priemonę, vadinamą GLF: dvišalį gelbėjimo paketą, kurį per pirmąją paramos programą suteikė 14 euro zonos vyriausybių. Po kelių restruktūrizavimų šių paskolų fiksuota palūkanų norma siekia apie 2,4 % (ESM). Tuo metu Graikijos dešimties metų vyriausybės obligacijų pajamingumas rinkoje neseniai buvo apie 3,7 % (euro2day.gr, World Government Bonds).

Vien pagal aritmetiką tai atrodo prastas sandoris: grąžinti 2,4 % kainuojančią skolą, kai rinka už naują finansavimą prašo 3,7 %. Tačiau finansų ministras Kiriakas Pierakakis pabrėžė, kad įmoka bus padengta vien iš Graikijos grynųjų rezervų, o ne nauju skolinimusi (thetoc.gr). Todėl skaičiavimas kitoks. Graikija nekeičia brangios skolos pigia. Ji mažina bendrą skolos naštą naudodama sukauptą likvidumo atsargą ir tikisi, kad platesnė nauda nusvers prarastą pigios paskolos privalumą.

Mechanizmas gana aiškus. Kiekvienas grąžintas milijardas mažina valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykį, tai yra valstybės skolos dalį, palyginti su ekonomikos dydžiu. Po birželio įmokos šis rodiklis turėtų siekti apie 136,8 %, vos mažiau nei Italijos 138,6 % (Capital.gr, Fortune Greece). Mažesnis santykis stiprina argumentą dėl geresnių kredito reitingų, o aukštesni reitingai mažina būsimo skolinimosi kainą. Visos trys pagrindinės reitingų agentūros Graikijai pirmą kartą nuo 2010 m. vėl suteikia investicinį reitingą (Greek Reporter). Kiekvienas papildomas reitingo laiptelis gali sumažinti palūkanų bazinius punktus būsimuose obligacijų aukcionuose.

Atėnai taip pat perka tai, ko nematyti balanse: politinę veiksmų laisvę. GLF paskolos susijusios su krizės metų sąlygomis ir vadinamosios trejeto priežiūros atmintimi. Jų uždarymas nuima dalį institucinės naštos, kuri Graikijoje tebėra politiškai jautri.

Kas moka, kas laimi

Kreditorės šalys netenka ramaus pajamų srauto. Kaip yra parodęs „Bruegel“, kelios skolintojos savo GLF įnašus finansavo iždo vekselių palūkanomis, gerokai mažesnėmis nei 2,4 %. Tai reiškė, kad jos uždirbo maržą iš paskolų, kurios vidaus politikoje buvo pristatomos kaip solidarumo finansavimas. Ankstyvas grąžinimas šią schemą užbaigia.

Graikijos mokesčių mokėtojai gauna švaresnį balansą ir, jei strategija pasiteisins, pigesnį valstybės skolinimąsi. Vyriausybė jau leido suprasti, kad dalį atsirandančios fiskalinės erdvės ketina skirti pajamų mokesčio mažinimui ir pensijų didinimui; Europos Komisijos vertinimu, tai sudarytų apie 0,6 % BVP (European Commission).

Rizikos taip pat aiškios. Išleidus 6,9 mlrd. € iš 40 mlrd. € rezervo, sumažėja grynųjų pagalvė, sauganti Graikiją nuo rinkų sukrėtimų. Strategija atsipirks tik tuo atveju, jei reitingų pagerėjimas ir mažesnės būsimo skolinimosi išlaidos daugiau nei kompensuos pigių, 2,4 % kainavusių paskolų grąžinimą. Jei finansavimo sąlygos vėl sugriežtėtų anksčiau, nei ateitų nauji reitingų pakėlimai, Graikija būtų iškeitusi pigią garantiją į brangesnę viltį.

Ko neparodo skaičiai

Naujausioje Graikijos apžvalgoje Tarptautinis valiutos fondas atkreipė dėmesį į struktūrinę problemą, slypinčią po fiskaliniais rodikliais: ekonomika tebėra stipriai priklausoma nuo turizmo ir ES ekonomikos gaivinimo fondo lėšų, o produktyvumo augimas atsilieka nuo likusios euro zonos (IMF). Dideli pirminiai perviršiai, kai valstybės pajamos viršija išlaidas neskaičiuojant palūkanų mokėjimų, šalyje, kur skurdo lygis aukštesnis už vidurkį, kelia paskirstymo klausimą. Fiskalinė drausmė finansuoja skolos mažinimą, bet jos kaina viešosioms investicijoms ir paslaugoms sunkiau pamatuojama.

Rugsėjo–lapkričio mėnesiais vyksiantys reitingų agentūrų vertinimai parodys, ar Atėnų pasirinkimas duoda rezultatą. Pakėlimas iki BBB+ dar labiau sumažintų skolinimosi kainą ir patvirtintų Graikijos skaičiavimą, kad šiandien sumokėjus daugiau rytoj galima skolintis pigiau. Kol kas Graikija išlieka reta skolininkė, sąmoningai grąžinanti pigesnę skolą anksčiau laiko, nes tikisi, kad patikimumas kaupsis greičiau nei palūkanos.