Hormūzo SGD srautas smuko

„Brent“ naftos kaina per kelias dienas pakilo nuo maždaug 70 iki 79–80 JAV dolerių už barelį (Süddeutsche Zeitung). Suskystintų gamtinių dujų laivų tranzitas per Hormūzo sąsiaurį sumažėjo nuo 13 reisų per savaitę iki dviejų (Lloyd's List). Per siaurą kanalą tarp Irano ir Omano plukdoma daugiau kaip 30 % pasaulio jūromis gabenamos žalios naftos. Formaliai sąsiaurio niekas neuždarė. Tačiau komerciškai šis maršrutas tampa vis sunkiau naudojamas.

Liepos 8 d. Donaldas Trampas paskelbė, kad 60 dienų JAV ir Irano susitarimas žlugo, o Vašingtonas po naujų išpuolių prieš tanklaivius atšaukė laikiną leidimą Iranui parduoti naftą. JAV Centrinė vadavietė surengė naujus smūgius Irano taikiniams. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte juos pavadino „absoliučiai būtinais“.

Birželio 17 d. pasirašytas memorandumas turėjo laimėti laiko sankcijų ir branduolinėms deryboms. Jis nesuteikė to, ko reikėjo laivų savininkams: saugių reisų, įperkamų draudimo sąlygų ir bankų, pasirengusių aptarnauti prekybos sandorius. Šveicarijoje sutarta konfliktų prevencijos karštoji linija taip ir nebuvo išbandyta.

Birželio 25 d. su Singapūro vėliava plaukęs Ever Lovely buvo atakuotas netoli Omano. Kitą dieną JAV smogė Irano pakrantės taikiniams. Birželio 27 d. Iranas atsakė smūgiais į Persijos įlankos bazes. Kiekvienas naujas etapas siaurino ribą tarp paliaubų ir atviro konflikto. Europai lemiamas klausimas ne vien karinis: ar laivų savininkai, draudikai, bankai ir frachtuotojai traktuoja tranzitą kaip įprastą. Šiuo metu — ne.

Kaip kaina pasiekia Europą

Tiesioginis Europos žalios naftos importas iš Persijos įlankos mažesnis, nei leidžia manyti antraštės. Vokietija 2025 m. iš Artimųjų Rytų gavo 6,1 % žalios naftos (Destatis). Ispanijos dalis 2026 m. gegužę siekė 5,5 % (Europa Press). Tačiau biržos etalonai neklausia kilmės šalies. Kai Hormūzas tampa rizikingas, „Brent“ kaina perskaičiuojama pasauliniu mastu, o ją per degalus, transportą ir gamybos sąnaudas sugeria visos Europos perdirbimo įmonės, logistikos bendrovės ir namų ūkiai.

Dujų rinka reaguoja greičiau. Vokietijos neatidėliotinų sandorių dujų kaina pasiekė 45,2 €/MWh, nors metų pradžioje buvo apie 30 €/MWh (BDEW). Dujų kainų svyravimai iki balandžio vidurio ES didmeninės elektros sąskaitą jau buvo padidinę 13 mlrd. € (EEA).

Italija rodo, kiek kainuoja tiekimo pakeitimas. Per pirmąjį 2026 m. pusmetį Italijos terminalai priėmė 113 SGD krovinių, iš jų 70 — iš Jungtinių Valstijų (MarketScreener), smukus tiekimui iš Kataro. Kaip skelbia Prima Pagina News, „QatarEnergy“ paskelbė force majeure, t. y. pareiškė, kad tiekimo sutrikimas nepriklauso nuo jos valios, Italijos energetikos bendrovei „Edison“ skirtoms siuntoms ir nuo balandžio atšaukė 21 krovinį. Kiekvienas neatidėliotinų sandorių rinkoje perkamas pakaitinis krovinys kainuoja brangiau.

Ispanija šoką pavertė fiskaline politika. Madrido degalų mokesčių parama liepą prasideda nuo 15 centų už litrą, o visas paketas kainuos daugiau kaip 1,825 mlrd. € (Hacienda, Agencia Tributaria). Tai nacionalinės amortizavimo priemonės. Jos nemažina rizikos laivams.

Kas ką kontroliuoja

Galios hierarchija aiški. JAV gali vykdomosios valdžios sprendimais sugriežtinti arba sušvelninti OFAC sankcijas Iranui gerokai greičiau, nei Europa gali suorganizuoti jūrinę palydą. Kariniai laivynai gali mažinti fizinę riziką: Prancūzija ir Jungtinė Karalystė liepos 3 d. gavo Omano sutikimą padėti patruliuoti jo vandenyse, o daugiašalė minų šalinimo misija, kurioje dalyvautų apie 30 valstybių, juda pirmyn. Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė, kad Roma neprisidėtų prie smūgių, bet galėtų dalyvauti Hormūzo saugumo priemonėse tokia forma, kokią leistų parlamentas (Il Fatto Quotidiano).

Vis dėlto ne laivynai ir ne diplomatai nusprendžia, ar prekyba grįžta į įprastas vėžes. Tai sprendžia draudikai ir bankai. Maršrutui normalizuoti reikia, kad pakrauti tanklaiviai kelias savaites saugiai plauktų per sąsiaurį, o karo rizikos draudimo priedai imtų mažėti. Reikia ir bankų, kurie aptarnautų su Persijos įlanka susijusią prekybą nebijodami JAV sankcijų rizikos. Nė viena sąlyga dar nėra arti išsipildymo. „Lloyd's List“ praneša, kad dėl Hormūzo jau kyla frachtavimo sutarčių ir jūrų draudimo ginčų, kuriems išspręsti gali prireikti mėnesių.

ECB yra įspėjęs, kad užsitęsęs Artimųjų Rytų energetikos šokas būtų scenarijus, kuris didintų infliaciją ir mažintų augimą. ES valstybės narės pagal Direktyvą 2009/119/EB privalo turėti avarinių naftos atsargų 90 dienų. Tačiau centriniai bankai negali atidaryti laivybos kelių, o atsargos perka savaites, ne normalumą. Europa toliau moka priedą už sąsiaurį, kuris politiškai atviras, bet komerciškai nepatikimas.