Hormūzo rizikos įmokos siekia 4%

Birželio 25 d. nežinomas sviedinys pataikė į Singapūro vėliava plaukiojančio konteinerinio laivo Ever Lovely tiltelį Hormuzo sąsiauryje (DW, Channel News Asia). Žmonės nenukentėjo, laivas išliko tinkamas plaukti. Tačiau jis judėjo saugaus plaukimo maršrutu, kurį rekomendavo UKMTO — Jungtinės Karalystės institucija, koordinuojanti komercinę laivybą konfliktų zonose. Per kelias valandas po incidento išnyko atsargus pasitikėjimas, pradėjęs grįžti po pastarojo JAV ir Irano diplomatinio atšilimo.

Tarptautinė jūrų organizacija, JT institucija, koordinuojanti pasaulinės laivybos saugą, sustabdė evakuacijos koridorių Hormuze, prieš tai iš Persijos įlankos išvedusi 115 laivų ir apie 2 500 jūrininkų. Daugiau kaip 500 laivų liko laukti (UN News, Al Jazeera). Sutrikimą padidino Irano Revoliucinės gvardijos pareiškimas, kad saugus plaukimas galimas tik Irano nustatytais maršrutais, atmetant Omano pusėje esantį koridorių.

JAV Centrinė vadovybė smogė Irano raketų, dronų ir radarų objektams, teigdama, kad į laivą pataikė Irano atakos dronas (CENTCOM). Teheranas atsakomybę neigė. Neutralios jūrų institucijos kalbėjo apie „nežinomą sviedinį“, neįvardydamos užpuoliko (ICIS).

Europai šiuo atveju mažiau svarbu, kas paleido sviedinį. Svarbiau, kas po to įvyko draudimo rinkoje.

Ar laivai plauks, sprendžia ne artilerija, o draudimas

Per Hormuzo sąsiaurį įprastai perplaukia apie 19,8 mln. barelių naftos per dieną (BNP Paribas). Kad Europa pajustų smūgį, sąsiaurio nebūtina fiziškai uždaryti. Pakanka, kad plaukimo draudimas taptų pernelyg brangus.

Karo rizikos draudimas — papildoma įmoka, kurią draudikai taiko laivams, plaukiantiems pavojingais vandenimis — po smūgio formaliai liko prieinamas. Tačiau kaina pakilo iki maždaug 3–4 % laivo korpuso vertės, nors prieš konfliktą siekė apie 0,25 % (S&P Global). 100 mln. JAV dolerių vertės supertankeriui tai reiškia apie 2–3 mln. JAV dolerių kas septynias dienas atnaujinamą įmoką (Caixin).

Šios išlaidos Europos vartotojus pasiekia ne per tuščius terminalus, o per frachto kainas ir energijos žaliavų indeksus. Europos Komisija patvirtino, kad tiesioginės tiekimo rizikos nėra, ir nurodė galinti koordinuoti avarines naftos atsargas per Tarptautinę energetikos agentūrą (European Commission). ECB pirmininkė Kristina Lagard institucines ribas įvardijo tiesiai: centrinis bankas „negali vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurio“ (ECO). Europa gali amortizuoti kainų šoką. Ji negali įsakyti draudikams, laivų savininkams ir klasifikacinėms bendrovėms laikyti maršruto komerciškai tinkamu.

Kas siunčia laivus ir pagal kokias taisykles

Trys rimtus karinius laivynus turinčios ES valstybės kol kas siūlo skirtingus atsakymus.

Prancūzija siekia JT mandato jūrinei misijai, nes tarptautinis teisinis pagrindas leistų išvengti interpretacijos, kad dislokavimas reiškia prisijungimą prie JAV kovinės operacijos prieš Iraną (Arab News). Italijos gynybos ministras Gvidas Krosetas signalizavo sąlyginį pasirengimą minų šalinimo ar palydos veiksmams, tačiau pabrėžė, kad bet kokiam dislokavimui reikėtų vyriausybės ir parlamento pritarimo (Adnkronos). Vokietiją riboja Parlamentsbeteiligungsgesetz — įstatymas, pagal kurį ginkluotam Bundesvero dislokavimui užsienyje būtinas Bundestago pritarimas. Todėl greitas Berlyno vaidmuo mažai tikėtinas, o gynybos ministras Borisas Pistorius lūkesčius mažina (tagesschau).

Konkrečiausias ES lygmens instrumentas — operacija ASPIDES, gynybinė jūrinė misija, šiuo metu sauganti laivybą Raudonojoje jūroje nuo husių atakų. ES diplomatinė tarnyba, Internazionale/Reuters duomenimis, pasiūlė pakeisti ASPIDES užduotis taip, kad misija imtųsi pagrindinio minų šalinimo vaidmens Hormuze. Tačiau bendros saugumo ir gynybos politikos misijos mandato keitimui reikia visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo. Prancūzijai, Vokietijai ir Italijai taikant skirtingus vidaus teisinius slenksčius, tokio sutarimo kol kas nėra.

Ever Lovely patyrė smūgį ir toliau plaukė. Sudėtingesnis klausimas — ar Hormuzo sąsiauris liks atviras navigacijos žemėlapiuose, bet uždarytas draudimo skaičiuoklėse: teisiškai praplaukiamas, tačiau komerciškai įšaldytas.